Tačiau dabar Šiaurės jūrų kelias išgyvena didžiausią naudojimo augimą savo istorijoje, nes tirpstantis Arkties ledas ilgina sezoną, kuriuo laivai gali plaukti be nuolatinės ledlaužių pagalbos.

Ledų tirpimu tik prisidengiama. Realiai šis kelias didesnę reikšmę įgauna dėl karinio konflikto Ukrainoje. Kartu JAV ir Irano konfliktas taip pat nieko gero nežada.

Kinija pirmoji pradeda paversti šį maršrutą nebe eksperimentiniu, o reguliariu sezoniniu komerciniu keliu tarp Kinijos ir Europos - vadinamuoju „Ice Silk Road“.

Kelionė iš Kinijos į Šiaurės Europą per Arktį gali trukti apie 20-25 dienas, palyginti su maždaug 40 ar daugiau dienų tradiciniu maršrutu per Sueco kanalą arba aplink Afriką.

Kol mes čia svajojame, kad per Klaipėdos uostą ar kitus Europos uostus krovinių srautai augs, panašu, kad tos svajonės ir liks svajonėmis.

Rusijai Šiaurės jūrų kelias svarbus ne tik kaip prekybos kelias, bet ir kaip strateginis koridorius naftai bei LNG eksportuoti į Aziją, ypač apeinant dalį Vakarų sankcijų ir tradicinių prekybos kelių kontrolės taškų.

Tik pasikartosiu, ką ir sakiau: sankcijos taikomos tik mums, nes Rusijai ir Kinijai jos, panašu, negalioja.

Kaip ir rašiau rugpjūtį, šis kelias tampa alternatyva, o jo nauda vis labiau naudojasi Rusija ir Kinija.

Kartais sunku suprasti mūsų Europos lyderius. Ar jie tikrai nesupranta, kad JAV juos laiko kvailiais, ar jie iš tikrųjų tokie yra?

JAV padarė viską, kad Europa ir Rusija nebūtų taip arti ir priklausomos viena nuo kitos, o kartu Europa buvo įstumta į stagnaciją.

Jeigu šis projektas per ateinančius penkis metus įgaus pagreitį ir virs realiu kūnu, bijau, kad vos krutanti Europa neatlaikys konkurencijos.