Aš norėčiau dar savo gyvenime sulaukti tų dienų kai galima turėti skirtingą nuomonę ir vistiek likti draugais.

Aš svajoju jog mes užsiimtume rimtais klausimais ir ateities kūrimu.

O ne maikių plėšymu dėl nereikšmingų, mums pakištų vėjų ir visko matymo tik juodame arba baltame fone. 

Pavargau jau ginčytis ir kažkam kažką įrodinėti.

Mes ne ten eikvojame energiją, ne tam skiriame dėmesį.

Mes jau nieko nebekuriame.

Tik griauname.

Ir aš taip pat esu kaltas dėl to.

Aš vis labiau ir labiau sieksiu padėti, kurti, skleisti gėrį ir pozityvą.

Vis mažiau stengsiuosi veltis į Svirplių ir sarajevcų, laisvų pečių ir prievartos diskusijas.

Jos nieko neduoda, tik atima.
Aš noriu kurti.
Noriu padėti.

Noriu būti pavyzdžiu!!!