Jis išties labai atsakingai dirba savo darbą ir nepatvirtino Nemuno Aušros teiktų ministrų, nors iš tikro vieną iš siūlytų anksčiau buvo patvirtinęs. Vėliau, taip pat „atsakingai“, prezidentas pareiškė, kad į ministrus jam netiks kandidatai, kurių patirtys – prabangių automobilių prekyba ar kebabų franšizė.

Bet atsakingasis prezidentas tvirtino ministrus, kurių „bagažas“ – tik bakalauro diplomas. Jam tiko advokato padėjėja patapusi Teisingumo ministre. 

Tada atsakingumas pasireiškė ir skiriant Sveikatos apsaugos ministrą – pareigas patikėjus žmogui, neturinčiam jokios patirties sveikatos sistemoje, kurio dėka buvo neabejotinai sustabdyta plandemija.

Ne mažiau atsakingai jis du kartus patvirtino Krašto apsaugos ministrę, kurios ryšys su krašto apsauga buvo labiau teorinis nei praktinis, o ji pati pripažįsta turinti rimtų mentalinių sveikatos problemų. 

Tad belieka tik džiaugtis: turime labai atsakingą prezidentą. Tiek atsakingą, kad jo sprendimai kartais atrodo nepriekaištingai nuoseklūs – ypač, kai lygini juos tarpusavyje ir pamatai visą šio nuoseklumo… paradoksą.