Štai ką rašo Biblija. Pas Lotą apsilankė svečių užsieniečių. Kadangi sergėdami savo materialią gerovę sodomiečiai stengėsi neįsileisti neturtingų pašaliečių, priimti svečius iš užsienio miesto gyventojams buvo uždrausta.  Kai paaiškėjo, kad kad Lotas pažeidė šį įstatymą, prie jo namų susirinko miesto vyrai ir reikalavo, kad šis išduotų svečius sodomistinei orgijai. Vietoj to Lotas siūlo miniai atiduoti prievartauti dvi savo nekaltas dukras, tačiau vyrų minios tai nedomina. Į tai sodomiečiai atsakė, kad su savo teisėju pasielgs dar iškreipčiau nei su svečiais. Sugriebė Lotą, patraukė į šalį ir pradėjo laužtis į jo namus.

Toliau Biblija pasakoja, kad čia šiuos iškrypėlius ištiko D-vo bausmė – svečiai, kurie iš tiesų buvo angelai, patys atvėrė duris ir paskleidė tokią šviesą, kuri apakino visus iki vieno naman besiveržusius sodomiečius. Po to angelai išveda Lotą ir jo šeimą iš miesto ir šį tuoj pat ištinka sunaikinimas.

Taigi Biblija kalba ne tik apie tai, kad sodomijos reiškinys D-vui yra pasibjaurėjimas, bet ir atskleidžia tam tikrų detalių kodėl. Jeigu apgalvosime aukščiau aprašytą epizodą, tai čia girdime perspėjimą, kad sodomija yra protą atimantis reiškinys. Kadangi mieste tas reiškinys buvo visuotinai paplitęs (kaip matėme, nė vienas nesidomi merginomis), gauname užuominą, kad tai ne tik biologinis polinkis, bet ir užkrečiamas kultūrinis reiškinys. Iš tiesų, statistika rodo, kad ten, kur homoseksualūs santykiai yra kultūriškai palaikomi, gėjų ir lesbiečių dalis yra juntamai didesnė.

Iš aprašyto epizodo galime matyti, kad sodomija užsikrėtę vyrai prarado elementarų padorumą ir žmogiškumą. Jiems nieko nereiškia svetingumo samprata, jokios pagarbos miesto teisėjui – visas dėmesys į tai, kaip iškreiptai patenkinti aistrą. Taigi akivaizdžiai matome, kad Biblija aprašo masinį pamišimą, į kurį žmones įstūmė didžiulė nuodėmė. Ši, kaip visi žinome, priveda miestą iki sunaikinimo. Net ir šiandien važinėjant po vietas, kur anksčiau klestėjo turtingasis Sodomos miestas (pietrytinė Negyvosios jūros pakrantė) matome tik nuogus kalnus, o ore pranašiškai tvyro sieros kvapas.

Taigi Biblija mums siunčia įspėjimą, kad jeigu, neduok Die, sodomizmas taps kultūriškai priimtinu reiškiniu, toliau tos visuomenės laukia nesuvaldomi procesai, privesiantys prie žlugimo. Tai mus verčia pažiūrėti kaip sekasi šalims, kurios sodomiją pripažino šeimos variantu, t.y. įteisino „gėjų santuokas“. Šis reiškinys Vakaruose prasidėjo nuo 2001 metų, kai Nyderlandai tapo pirmąja šalimi, įteisinusia sodomistinę šeimos sampratą. Tačiau trumpumo dėlei straipsnyje apžvelgsiu tik pagrindines šalis, tokias kaip JAV, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Kanadą ir Skandinavijos šalis.

Visas be išimties aukščiau išvardintas šalis po sodomistinės šeimos sampratos įteisinimo ištiko demokratijos erozija. Valdžioje įsitvirtino leftistiniai režimai, kuriems svarbiau nei šeimos gerovė tapo tai, kad niekas nesikėsintų į naująją šeimos sampratą ir apskritai į gėjų bei lesbiečių teises. Valdžia užsidarė savo naujosios ideologijos rūmuose, su visuomene ėmė kalbėtis tik sausomis propagandinėmis klišėmis, o visus nusitaikiusius į jų tiesas ar raginančius spręsti realias visuomenės problemas ėmė demonizuoti. O problemos ėmė augti kaip ant mielių.

Pirmiausia tos šalys susilaukė šeimos kracho. Šeima tapo nebepatraukli ir žmonės nustojo tuoktis. Moterys ėmė skųstis, kad nebeliko patikimų vyrų, o vyrai atšovė, kad šeima yra tapusi vyrų pavergimo forma. Išplito sugyvenimas nesusituokus, taip pat vienišos mamos reiškinys. Britanijoje dabar be tėčių auga virš milijono vaikų. JAV keturi vaikai iš dešimties gimsta ne santuokoje, o jaunesnių kaip 30 metų mamų grupėje nesantuokinių vaikų jau net du trečdaliai. Vienas iš keturių amerikiečių vaikų auga be tėčio. Tokia „šeimos“  forma neseniai tapo vyraujanti jaunimo grupėje.

Vyrų tarpe aukščiau paminėtose šalyse kaip ugnis per sausrą plinta judėjimas išvis nesusidėti su moterimis. Šis socialinis reiškinys vadinasi MGTOW – Men Going Their Own Way (Vyrai traukia sau).  MGTOW aktyvistai propaguoja, kad santuoka, o ir apskritai romaniški santykiai su moterimis yra priespaudos forma, nes moterys vis daugiau iš vyrų reikalauja ir vis mažiau jiems ką tai siūlo mainais. Taigi jau paaugliai auga veikiami subkultūros, kad moterys yra grėsmė ir kad be jų būsi gerokai saugesnis bei laimingesnis.

Moterys pila žibalo į šią ugnį. Štai paskutinė feminizmo banga, pasireiškusi #metoo pavidalu, sako, kad vyrai yra seksualiniai grobuonys ir kad vyrus dėl priekabiavimo reikia bausti netgi tai atvejais, kai juos apkaltinusios moterys negali pateikti įrodymų!.. Tai verčia turtingus ir įtakingus vyrus apskritai vengti linkti vienumoje su jaunomis patraukliomis moterimis.

Prie sodomizmo padarinių galime drąsiai priskirti ir pasikeitusį valstybės požiūrį į vaikus. Jeigu anksčiau šeima buvo laikoma didžiuliu gėriu ir valstybės pamatu, tai dabar šeima vaizduojama kaip represinė struktūra, kur vaikas mušamas, tėvai jį žaloja netinkamu auklėjimu. Valstybė „ateina vaikui į pagalbą“ – vienašališkai nustato kokiomis sąlygomis tėvai galės paauginti savo vaikus, o kuomet valstybė juos perims. Dabar iš esmės vaikai tapo valstybės nuosavybe, nes ši pati viena nustatinėja tvarką kuomet sau leis vaikus atiminėti. To padarinius demografijai dar teks patirti, tačiau nereikia būti dideliu pranašu jog numatytum koks bus šių pokyčių poveikis.

Toliau, žinoma, turime migracijos iš trečiojo pasaulio skatinimą. Šie į Vakarus paprastai atvyksta ne dirbti, o gyventi iš pašalpų. Apibendrinta statistika rodo, kad išlaikytiniais tampa apie 80 proc. iš atsilikusių šalių atsikėlusių migrantų. Neprašytų atvykėlių išlaikymo našta užgulė dirbančiuosius, kurių gyvenimo lygis ėmė juntamai prastėti – iš čia geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje ir kitose sodomizmu susižavėjusiose šalyse (Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje).

O kur dar dėl migrantų smarkiai išaugęs nusikalstamumas, moterų išprievartavimai (Švedija pradėta vadinti Europos prievartavimo sostine), taip pat vis įprastesni tampantys teroro išpuoliai. Galima sakyti, kad atvykėliai visa kaip stengiasi, jog sodomizmą įteisinusių šalių piliečiai atsitokėtų ir grįžtų prie sveiko proto, tačiau ideologiniai pančiai ir ypač šių šalių vyriausybės daro viską, kad tos šalys ir toliau eitų savigriovos keliu.

Pažvelkime kaip pasikeitė politinis ir socialinis klimatas sodomizmą įdiegusiose šalyse. JAV „gėjų santuokas“ įteisino 2016 metais. Nuo tada šią šalį nuolatos drasko politinis ir visuomeninis susipriešinimas. Leftistai dar tais pačiais metais išmesti iš valdžios; jų herojus B.Obama, kaip rodo statistika, tapo vienu prasčiausiu prezidentu per visą JAV istoriją. Tačiau nepaisant visko leftistinė žiniasklaida nuolat isterikuoja koks tas D.Trumpas beprotis ir kaip nustums jų nuostabią šalį į bedugnę. Tiesa, pastaruoju metu, kai ties bedugnės riba atsidūrė pagrindinė likusi leftistų tvirtovė Prancūzija, jų ryžtas plūsti D. Trumpą kaip reikiant pakriko.

Daug blogesnė padėtis Kanadoje. Ten, kaip kalba šios šalies apžvalgininkai, prie šalies vairo stovi tikras klounas, darantis jų šaliai daugiausia gėdos iš visų pasaulio lyderių. Kai Kanada priiminėjo šių metų nacionalinį biudžetą, sąvoka „lyčių lygybė“ dokumente paminėta ... net 436 kartus!.. Kanadoje smarkiai išaugo nekilnojamo turto kainos, rekordinis gyventojų įsiskolinimas bankams, o premjeras  J.Trudeau užsiėmęs tuo, kad ragina žmones sakyti ne „mankind“ (žmonija), o „humankind“ - nes šis jo naujadaras, pasak Trudeau, apima visus žmones, ne tik vyrus.

Vokietija sodomistinę šeimos sampratą įteisino praėjusių metų vasarą. Netrukus sekė labai nesėkmingi valdantiesiems rinkimai, po kurių A.Merkel net keturis mėnesius lipdė valdančiąją koaliciją. Dar neseniai A. Merkel vadinta Europos lydere, o Vokietija – žemyno galios centru. Nebe. Po rinkimų A.Merkel politinė įtaka sugriuvo – krikščionys demokratai į Bundestago pirmininkus išrinko visai ne tą žmogų, kurį nurodė kanclerė, o dar po kiek laiko ji turėjo atsistatydinti iš partijos pirmininkės pareigų. Valdančioji koalicija su socialdemokratais yra tokia trapi, kad A.Merkel stengiasi verčiau nieko nesiimti. Migracijos banga 2015 metais tapo Vokietijai tikra nelaime, todėl Alternatyva Vokietijai - jau antra populiariausia šalies partija.

Dar liūdnesnė sodomistinės valdžios padėtis Prancūzijoje (sodomizmas – judėjimas už kultūrinį ir politinį sodomijos įteisinimą). Ten šeimos samprata sodomizuota dar 2013 metais. Netrukus po to apklausos ėmė rodyti, kad prancūzai labai nusiminę dėl to, kaip krypsta reikalai jų šalyje. 2014 metų rudens apklausa parodė, kad net 87 proc. prancūzų nepatenkinti politinėmis ir socialinėmis tendencijomis jų šalyje. Praėjusiais metais vykusiuose prezidento rinkimuose buvęs ankstesnio prezidento F.Hollande‘o bendražygis  E.Macronas kalbėjo apie atsigręžimą į nepasiturinčius, tačiau išrinktas nusimetė kaukes ir pasirodė esąs užkietėjęs globalistas. Šioje vietoje norėčiau pridurti, kad kai reikalai vienoje ar kitoje šalyje globalistams ima slysti jiems iš rankų, jie stato gražiai sušukuotą ir maloniai kalbantį bankininką – toks mūsuose yra G.Nausėda.

Šiuo metu E.Macrono palankumo reitingas yra nusmukęs iki 18 proc. ir jau dabar aišku, kad toliau ryžtingai valdyti jis tikrai negalės.

Labai panaši istorija ir D.Britanijoje. Ten sodomistinę šeimos sampratą iš paskutiniųjų stūmė tuometinis ministras pirmininkas D.Cameronas. Netrukus po to sekė Brexit, nuo tada šalis gyvena apimta netikrumo ir susiskaldymo. Į Britaniją atkeliavo teroras, o D.Cameronas, kaip ir visi aukščiau paminėti šalių lyderiai, savo karjerą baigė gėdingai.

Eiliniai skandinavai tiesiai šviesiai kalba, kad jų šalyse įvestas komunizmas ir kad žmogaus nuomonė ten nieko nereiškia. Straipsnio trumpinimo dėlei apie šias šalis neišsiplėsiu, pakaks tik paminėti vieną skaičių – po 2015 m. migracijos bangos Švedija jų išlaikymui išleidžia 3,2 proc. šalies BVP.

Visa tai mus verčia dar kartą prisiminti Biblijos pamokas, įvertinti koks sodomistinių iniciatyvų poveikis jas priėmusioms šalims. Laisvės ir demokratijos toli gražu nepadaugėja. Šalys patenka į primestos ideologijos pančius, iš kurių kol kas niekam nepavyko ištrūkti. Gyventojai jaučiasi praradę įtaką procesams šalyje, šeimos instituciją ištinka krachas, vaikų be tėčių epidemija, demografiniai rodikliai prastėja įgaudami pagreitį. Vyriausybės be saiko kelia mokesčius, skatina migrantų atsikėlimą, kurių dauguma tampa išlaikytiniais. Smarkiai pablogėja nusikaltimų ir teroro grėsmių padėtis. Šiame fone vyriausybės vykdo vis aršesnę propagandą, besipiktinančius demonizuoja, tačiau populistinės partijos su kiekvienais rinkimais Europoje ir kitur Vakaruose nenumaldomai didina savo svorį politiniame gyvenime.

Priėmus sodomistinius įstatymus gyvenimas tampa neskanus, šalys praranda tarptautinį patrauklumą, o kur visos šios žalos dugnas težino ponas D-vas.