°C
      2021 09 24 Penktadienis

      Aukšto rango Nacionalinės saugumo agentūros atstovas tvirtina, kad jų tikslas yra „visuotinė gyventojų kontrolė“

      Nuotrauka: The Guardian nuotr.

      2021-07-29 09:00:00

      Kartais, kai kažkas atrodo siaubinga ar verčia pasijusti nerimastingai, mūsų pirminė reakcija yra tiesiog ignoruoti realybę ir nepaisyti akivaizdžių ženklų. Kai kurie žmonės sako, kad nežinojimas yra palaima, ir, nors kai kuriais atvejais tai gali būti tiesa, kuomet kalbame apie svarbiausius pasaulio iššūkius, ignoravimas nėra išeitis.

      Siekdami visuotinio progreso, privalome apšviesti esančius nežinioje, tai pirmas žingsnis pokyčių link. Net jei tvirtai nežinome, koks yra sprendimas, nepaprastai svarbu identifikuoti, kur slypi tikroji problema. Daugeliu atvejų ją itin sudėtinga įžvelgti. Tiesa yra per daug žiauri, kad kai kuriems protams pavyktų ją suprasti ir patikėti. 

      Viena didelė tiesa apie mūsų pasaulį yra ta, kad jį gaubia neapsakomai daug paslapčių. Tai žinoma jau kurį laiką. Jungtinės Valstijos daugelį metų puikuojasi spalvinga slaptų vyriausybinių agentūrų istorija. Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) buvo įkurta 1952 m., tačiau jos egzistavimas buvo slepiamas iki 1960-ųjų vidurio. Dar daugiau nežinomybės kelia Nacionalinis žvalgybos biuras, kuris buvo įkurtas 1960 m., tačiau net 30 metų šio biuro egzistavimas išliko paslapty. 

      Dažniausiai šių organizacijų vykdoma veikla būna įslaptinta. Visa tai lengvai pateisinama tvirtinant, kad slaptumas yra būtinas „nacionaliniam saugumui“. Nacionalinis saugumas tapo patogiu terminu pateisinti informacijos nuslėpimą dėl sunkiai suvokiamų asmeninių motyvų. Ši problema egzistuoja jau daugelį metų, tačiau niekas nesivargina kažką keisti. 

      „Jau seniai nusprendėme, kad pernelyg didelis ir nepagrįstas svarbių faktų slėpimas yra kur kas pavojingiau už nurodomus pasiteisinimus”. - John F. Kennedy

      NSA atstovas spaudai Edwardas Snowdenas pasipriešino sistemai ir nutekino įslaptintą informaciją, įrodančią, kaip skrūpulingai ir globaliai yra sekami žmonės. Daugeliui bene didžiausias sukrėtimas buvo tas, kad NSA seka ne tik pavojingus asmenis, bandydami užkirsti kelią galimoms „grėsmėms“, bet ir visus, įskaitant savo šalies piliečius. Įsivaizduokite, kas vyksta dabar, po 10 metų, kas žino, kokie metodai ir įrenginiai dabar pasitelkiami slaptiems tikslams įgyvendinti? Tačiau visų svarbiausias klausimas, kodėl jie tai daro?

      Valdžia visuomet taiko patogų pasiteisinimą, jog viskas yra daroma „mūsų pačių saugumui“, tačiau daugelis žmonių tuo netiki.

      Williamas Binney yra buvęs aukšto rango NSA žvalgybos pareigūnas. Istorijoje jis žinomas kaip bene aukščiausias pareigas užimantis žvalgybos pareigūnas, išdrįsęs atskleisti vidines NSA paslaptis. W. Binney pagarsėjo 2001 m., kai atsistatydino po rugsėjo 11 d. įvykių. Žvalgybos agentūroje jis dirbo daugiau nei trisdešimt metų. Šaltojo karo metais jis buvo profesionalus dešifruotojas, pirmaujantis prieš Sovietų Sąjungą, tačiau, kaip ir E. Snowdeną, jį atgrasė masinės JAV stebėjimo programos.

      Prieš septynerius metus jis rašė:

      „Mažiausiai 80% šviesolaidžių kabelių visame pasaulyje eina per JAV ir tai nėra atsitiktinumas. JAV sudarytos sąlygos stebėti visus gaunamus ryšius. Mažiausiai 80% visų garso skambučių, ne tik metaduomenys, yra įrašomi ir saugomi JAV. NSA meluoja apie tai, kokią informaciją saugo. Galutinis NSA tikslas yra visuotinė gyventojų kontrolė“.

      Kuriamas įspūdis, kad tokio lygio stebėjimas visada yra „mūsų pačių labui“. Tačiau daugelį egzistuojančių ir besitęsiančių krizių sukuria ir įgyvendina tie patys, kurie galiausiai pasiūlo  sprendimą. Ši krizė yra labai pelninga galingiems žmonėms.

      Paimkime, pavyzdžiui, „COVID-19” pandemiją. Naujausia „Oxfam“ pateikta ataskaita yra viena iš daugelio, paaiškinanti, kaip turtingiausių pasaulio žmonių pelnas išaugo nuo pandemijos pradžios, tuo tarpu didžioji dalis kitų žmonių neabejotinai patyrė skaudžius nuostolius. 

      Tačiau kalbant apie gyventojų kontrolę, pinigai nėra pagrindinė motyvacija. Panašu, kad žmonijos valdymas savaime yra motyvacija. Kaip žmonių rasė mes nuolat leidžiamės būti manipuliuojami, tai yra itin svarbus veiksnys, lemiantis tam tikrų priemonių taikymą, pavyzdžiui, masinį stebėjimą.

      Dar niekada nebuvo taip svarbu ugdyti savo ir ateinančių kartų empatiją bei smalsumą. Kuo toliau, tuo smarkiau išsiskiria nuomonės, esame susiskaldę įvairiais klausimais ir nesugebame produktyviai diskutuoti „prieštaringomis“ temomis. „COVID-19” yra puikus pavyzdys, ir, pasak E. Snowdeno: 

      „Plintant autoritarizmui, daugėja nepaprastosios padėties įstatymų. Kuomet aukojame savo teises, taip pat paaukojame savo gebėjimą atsilaikyti prieš mažiau liberalų ir mažiau laisvą pasaulį. Ar tikrai tikite, kad kai pirmoji, antroji, ar 16-oji koronaviruso banga bus seniai pamirštos, visos šios dabar taikomos priemonės ir įstatymai nebus išlaikyti?“

      (Interviu su „VICE”, 2020 m. rugsėjo mėn.)

      Ar tikrai taip sunku patikėti, kad kai kurie žmonės labiau už viską pasaulyje trokšta valdžios ir kontrolės? Kodėl mūsų pasaulyje vyrauja nuolatinis chaosas, kodėl mes ir toliau regime į tokią korumpuotą politinę sistemą ir tikimės iš jų kokio nors reikšmingo pokyčio?

      Kartais atrodo, kad esame patyrę tam tikros rūšies masinę hipnozę. Gera žinia ta, kad žmonės bunda.

       

      Skaityti komentarus