Britų medicinos žurnale paskelbta nauja ataskaita pavadinimu: „Covid-19“: Nepaaiškinami ir stulbinantys papildomų mirčių nuo koronaviruso skaičiai.“ Manoma, kad karantino priemonės Jungtinėje Karalystėje dėl naujojo koronaviruso balandžio ir gegužės mėnesiais pražudė daugiau JK senjorų nei pats koronavirusas. Remiantis duomenimis, mirtys nuo Covid-19 sudaro tik 10 000 iš 30 000 mirties atvejų, kurie buvo užregistruoti senelių globos įstaigose per pandemiją. Straipsnyje cituojami Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos pareigūnai kurie teigia, kad šios nepaaiškinamos mirtys galėjo įvykti todėl, kad karantino priemonės užkirto kelią senjorams naudotis jiems reikalingomis sveikatos priežiūros įstaigomis.
Ataskaitą pateikė UCL DNR taisymo mokslų daktaras Shaunas Griffinas. Jis 20 metų dirbo komunikacijos ir viešųjų reikalų srityje „Wellcome“, JK „Biobanke“, Žmogaus audinių tarnyboje ir „Nuffield“ bioetikos taryboje. Šiuo metu jis dirba Medicininių tyrimų labdaros asociacijoje ir yra mokslinių tyrimų etikos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Anot jo, Kembridžo universiteto Vintono rizikos ir įrodymų komunikacijos centro pirmininkas Davidas Spiegelhalteris teigė, kad „covid-19“ nepaaiškino didelio mirčių skaičiaus, įvykstančio bendruomenėje. Gegužės 12 d. Mokslo žiniasklaidos centre surengtame instruktaže jis paaiškino, kad per pastarąsias penkias savaites globos namams ir kitoms bendruomenės įstaigoms teko įveikti „stulbinančią naštą“ - 30 000 mirčių daugiau, nei įprastai tikimasi, nes pacientai buvo išvežti iš ligoninių, kurios numatė didelę lovų paklausą.
Iš tų 30 000 tik 10 000 asmenų turėjo įrašytą mirties priežastį kaip susirgimas COVID-19 virusu ir tai buvo nurodyta mirties liudijime. Nors „Spiegelhalter“ pripažino, kad kai kurios iš šių „perteklinių mirčių“ gali būti nepakankamos diagnozės rezultatas, „didžiulis nepaaiškinamų papildomų mirčių skaičius namuose ir globos namuose yra neįprastas. Kai mes žiūrime atgal tikimės, kad bus atkreiptas dėmesys į šį papildomą mirčių skaičiaus padidėjimč už ligoninės ribų.“
Jis pridūrė, kad daugelis mirusių žmoni „galbūt būtų išgyvenę ilgiau, jei jiems būtų pavykę patekti į ligoninę.“
Su tuo sutiko Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos epidemiologijos profesorius Davidas Leonas. „Kai kurių iš šių mirčių galėjo nebūti, jei žmonės būtų patekę į ligoninę“, - sakė jis. „Kiek tiksliai, vis dar yra neaišku. Šiam klausimui reikia nedelsiant atkreipti dėmesį ir imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad gydytojai vėl galėtų įprastai tęsti savo darbą gydymo įstaigose.“
Koronaviruso pandemija akivaizdžiai paskatino daugiau žmonių pasipriešinti dezinformacijai ir taikomoms priemonėms, su kuriomis didžioji dalis žmonių nesutiko. Pamažu pasirodė tokia nformacija, kad kilo abejonių dėl priemonių, kurių buvo imtasi iki šiol, o informacija, gauta iš patikimų šaltinių ir turinti pagrįstų įrodymų, žymima kaip „netikros naujienos“. Pvz., „YouTube“ pašalina bet kokį turinį, kuris prieštarauja pasaulinei sveikatos organizacijai, o kai kurie pasaulyje pirmaujantys šios srities mokslininkai ir epidemiologai buvo visiškai cenzūruojami ir jiems nebuvo leidžiama kalbėti apie tikrąją padėtį ligoninėse.
Skaityti komentarus