Birželio 22 dieną K. Kallas žurnalistams sakė, kad dabartiniai Aljanso gynybos planai trims Baltijos valstybėms yra leisti įeiti į jų teritoriją su tikslu išlaisvinti tik po 180 šalies agresorės puolimo dienų.

Pažymėdamas, kad jau praėjo daugiau nei 100 dienų nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Estijos premjerė sakė: „Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką mūsų valstybių ir mūsų kultūros sunaikinimą.“

Ji pridūrė: „Tie iš jūsų, kurie buvote Taline ir pažįstate mūsų senamiestį bei šimtmečius čia esančią istoriją ir šimtmečius čia gyvenančią kultūrą, – visa tai būtų nušluota iš žemėlapio, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą.“

Jos komentarai buvo pateikti prieš birželio 28 dieną Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame aljansas aptars savo rytinio flango gynybos planus atsižvelgiant į Maskvos invaziją į Ukrainą, įskaitant tai, kaip geriau apginti Baltijos šalis.

Estija, Latvija ir Lietuva siekia, kad dabartinė strategija, pagal kurią kiekvienoje šalyje būtų maždaug tūkstantis užsienio karių, kurie pagal NATO planus siekia apginti kiekvieną teritorijos centimetrą nuo pirmos dienos, ypač Rusijos žiaurumų, daromų jos pradėtame kare Ukrainoje.

Komentuodama NATO planą „prarasti ir vėliau išlaisvinti“, ji sakė, kad žiaurumai, tariamai įvykdyti Rusijos karių Ukrainos Bučos mieste, įvyko praėjus maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios, Estijos premjerė sakė: „Dabar visi mato, kad dabartinė NATO koncepcija iš tikrųjų neveikia“, - sakė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad kalbėjosi su Estijoje dislokuotais užsienio kariais, daugiausia iš Jungtinės Karalystės, ir jie jai pasakė, kad, atsižvelgiant į dabartinius planus, jie būtų visiškai sunaikinti per galimą Rusijos invaziją.

Paklaustas apie K. Kallas komentarus, NATO pareigūnas sakė: „Aljansas turi planų atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus, tačiau mes niekada nesigiliname į operatyvines detales. Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad atgrasymo ir gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių kitos savaitės NATO viršūnių susitikimo sprendimų. Mes padarysime daugiau, kad galėtume apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą bet kuriuo metu ir nuo bet kokios grėsmės. Pritaikysime NATO pajėgų struktūrą, kai bus daugiau pajėgų aukštoje parengtyje. Taip pat turėsime daugiau NATO į priekį dislokuotų kovinių formacijų, kad sustiprintume kovines grupes rytuose.“

K. Kallas prašo, kad Estijai, Latvijai ir Lietuvai būtų papildomai skirta po 20–25 tūkst. NATO karių.

Tai nereiškia, kad visos šios kariuomenės bus užsieniečiai arba turės nuolatos dislokuotis Baltijos valstybėse. Tūkstančiai Estijos, Latvijos ir Lietuvos karių galėtų būti įtraukti į brigadą – nuo 3000 iki 5000 karių – greta šalyse dislokuotų užsienio karių, kurie laikui bėgant padidės iki dviejų brigadų, sakė K. Kallas.

Berlynas pasiūlė Lietuvoje sukurti „tvirtą kovinę brigadą“, kuri papildytų savo dabartinį 1000 karių batalioną, tačiau dauguma karių būtų dislokuoti Vokietijoje, galintys greitai persikelti į Baltijos šalis arba pratyboms.

K. Kallasa apie vadinamąjį vokišką modelį sakė: „Nebūčiau tokia užtikrinta tokiu modeliu, kol jis neduos rezultato, kad galėtume apsiginti nuo pirmos dienos.“

Baltijos šalys taip pat prašo išplėsti esamą oro policijos misiją regione, kad NATO orlaiviams būtų suteikta galimybė prireikus numušti priešo lėktuvus.

K. Kallas pabrėžė, kad Estija yra „didžiausia Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO rėmėja“, tačiau teigė, kad mažai tikėtina, jog Turkijos sprendimas blokuoti jų narystės siekius bus išspręstas iki kitos savaitės viršūnių susitikimo.

Šaltinis