Liepos pradžioje Rusija visiškai pašalino JAV dolerį iš savo Nacionalinio turto fondo, sumažindama jo dalį nuo 35% iki nulio. Tuo tarpu Kinijos juanių kiekis Rusijos fonde padidėjo iki 30,4%, o tai užima antrąją vietą po euro su 39,7%.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang’as Wenbin’as sakė, kad Rusijos veiksmai demonstruoja pasitikėjimą Kinijos ekonomine plėtra ir šalių bendradarbiavimu ateityje. Jis pabrėžė, kad Kinija ir toliau stiprins bendradarbiavimą su Rusija, kurį jis pavadino abipusiai naudingu, kartu palaikydamas savo sąjungininkę tarptautiniuose ir regioniniuose reikaluose.

Kinija tvirtai tiki savo valiuta. Tikimasi, kad pagal vadinamąją dvigubos apyvartos strategiją, iki 2050 m. pasaulyje ji taps „pirmo pasirinkimo valiuta“. Pirmą kartą šie užmojai paminėti gegužės viduryje vykusiame Kinijos politikos formavimo komiteto posėdyje, iniciatyva nukreipia šalies ekonomikos raidą į vidaus rinką arba vidaus apyvartą, kad Kinija taptų mažiau priklausoma nuo dabartinės į eksportą orientuotos plėtros strategijos ( išorinės apyvartos).

Kinija taip pat deda vis daugiau pastangų į juanio globalizavimą, pradėdama bandomąją skaitmeninio juanio programą, taip pat įsteigė bendrą įmonę su SWIFT tinklu, kuris leidžia finansinėms institucijoms keistis informacija apie bankines operacijas.