Jau ne vieną mėnesį teigiu, kad galbūt įvykius interpretavome atvirkščiai. Kad šis konfliktas niekada nebuvo pirmiausia susijęs su Iranu, o veikiau su esminiu paties Izraelio pertvarkymu.

Kiekvienas karas pakeičia galios pusiausvyrą. Klausimas visada tas pats: kas iš jo išeina sustiprėjęs?

Izraelis patyrė precedento neturinčią karinę, ekonominę, diplomatinę ir reputacinę žalą. Nenugalimumo aura, kuri ilgą laiką gaubė Netanyahu vyriausybę, subyrėjo. Tarptautinė kritika vis stiprėja. Politiniai nesutarimai Izraelio viduje gilėja.

Dabar pasirodo pranešimų, kad Trumpo administracija tyliai kuria komunikacijos kanalus su žmonėmis, kurie galėtų jį pakeisti.

Tai gali būti ženklas, kad pasirengimas laikotarpiui po Netanyahu jau vyksta.

Bet kuriuo atveju, tai dar labiau sustiprina klausimą, kurio su kiekviena savaite vis sunkiau nepastebėti:

O kas, jeigu visas šis konfliktas buvo skirtas ne valdžiai regione sutelkti, o jai perskirstyti?

Ateinantys mėnesiai gali pateikti atsakymą.

Šaltinis