°C
      2020 12 03 Ketvirtadienis

      Lenkija ruošiasi didelei kovai su Europos Sąjunga. Lietuva pasitraukė

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: sputniknews.lt informacija
      2020-11-20 19:00:00

      Kartu su Vengrija vetavusi ES biudžeto projektą, Varšuva perėjo į atvirą konfrontaciją su Briuseliu. Ir kaip žinia, didelėje kovoje reikalingi sąjungininkai. Taigi Andžejus Duda atvyko jų ieškoti Baltijos pakrantėje. Kas, jei ne lietuviai, turėtų padėti lenkams jų sunkioje kovoje? Juk dviejų didžiųjų tautų draugystė siekia šimtmečius. Prisiminkite, lietuviai, apie Liublino uniją, apie bendrą operaciją "Lžedmitrijus", apie bendrą kovą su "sovietiniu palikimu".

      "Liublino unija nėra muziejinis eksponatas, tai yra veidrodis, į kurį gali pažiūrėti šių laikų Europos integracijos atstovai. Tai yra puikus pavyzdys, kai sėkmingai kuriama laisvų ir lygių tautų bendra politinė bendrija, tautų, kurios susidraugavo, norėjo kartu gyventi draugiškai, kartu kurti savo ateitį", —  kalbėjo Lenkijos vadovas.

      Tačiau ugningas Lenkijos prezidento kalbas Vilniuje Europos Komisijos vadovybė nutraukė šimtmečių senumo trisdešimties sidabrinių manevru. Kol Duda važiavo į Vilnių, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen asmeniškai atsiuntė Lietuvai gerą žinią.

      "Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad šiandien Lietuva pagal SURE priemonę paskolų forma gaus 300 mln. eurų, skirtų padėti Lietuvos žmonėms išsaugoti darbo vietas pandemijos laikotarpiu. Greitai Lietuva gaus dar 302 mln. eurų. Europa — su jumis", — savo Twitter paskyroje parašė von der Leyen.

      Bet kodėl Varšuva ir Budapeštas susidūrė su Briuseliu? Dėl Europos LGBT vertybių paneigimo ir vidaus teisės viršenybės prieš Europos teisę. Lenkai neigia moters teisę į abortą, o vengrai Konstitucijoje ketina nustatyti vyrų ir moterų lytinius skirtumus. Ir tai tuo metu, kai visa pažengusi žmonija atsisako skirstyti žmones pagal lytį.

      Vilniuje buvo išgirsta Ursulos von der Leyen žinutė. Ir dar prieš pasirodant Dudai ant Lietuvos prezidento rūmų slenksčio, naujosios Lietuvos vyriausybės atstovai jau spėjo išsakyti nemalonius Lenkijos prezidentui žodžius.

      Neseniai Seimo pirmininke paskirta Viktorija Čmilytė-Nielsen iškart paskelbė, kad susitikdama su Andžejumi Duda pasakys viską, ką galvoja apie lenkų moterų diskriminaciją.

      "Mūsų, Liberalų sąjūdžio, pastangomis, reprodukcinės sveikatos klausimai buvo įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą kaip vieni iš tų, kuriuos būtina spręsti, tai mums ši tema labai svarbi. Kaip partneriai, kaip bičiuliai, kaip draugai mes negalime užmerkti į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje", —  žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

      Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pritarė Seimo vadovei. Pasakęs įprastus žodžius apie sandraugą su lenkais NATO ir Europos saugumo rėmuose, Nausėda vis dėlto palietė skausmingą Lenkijos prezidento vietą — tūkstantinius protestus Varšuvoje.

      "Mano nuostata yra aiški — visuomet pasisakiau ir pasisakysiu už žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimą bei nešališką dialogą su visuomene. Šios nuostatos laikausi ir kalbant apie moterų reprodukcinės sveikatos temą Lenkijoje", — teigė Lietuvos prezidentas iki susitikimo su Duda. 

      Šios mintys, matyt, aptemdė dviejų prezidentų susitikimą.

      Be to, žibalo į ugnį įpylė didžiausios valdančiosios jėgos — konservatorių — lyderis Gabrielius Landsbergis.

      "Manau, kad šiandien vykstančiuose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys, kad Lietuva neapsimes akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja. Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus esantiems kaimynams, — turiu galvoje Baltarusiją, šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams, vykstantiems ten, — turėtų tokius taikyti ir sau", — sakė Landsbergis.


      Galima tik įsivaizduoti, apie ką galvojo Andžejus Duda, kai jo padėjėjai išvertė šią partijos, kuri valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus, vadovo frazę. Pasirodo, kad visa naujosios Lietuvos vyriausybės viršūnė įžūliai "spjovė į veidą" Lenkijos prezidentui.

      Nusiminė kadenciją baigęs Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris pastaraisiais metais dėjo visas pastangas gerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius.

      "Konservatoriai, dar neatėję į valdžią, išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus latviams ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip Pilėnai, supami kaimynų, su kuriais nebendraujame. <…>Tikėtina, kad taip ir bus. Juo labiau kad taip ir būdavo esant dešiniųjų valdžiai Lietuvoje", — apibendrino Skvernelis.

      Kokios nuotaikos Andžejus Duda paliko Lietuvos kraštą, galima tik spėlioti. Priminsime, kad prieš dešimt metų Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis taip pat išvyko iš Vilniaus, apspjaudytas konservatorių. Jis neturėjo laiko "atkeršyti". Po dviejų dienų jis žuvo lėktuvo katastrofoje netoli Smolensko.

      Ar Andžejus Duda turės laiko atsakyti už įžeidimus? Taip pat reikėtų priminti, kad visi pagrindiniai pastarųjų metų projektai energetinio saugumo srityje yra susiję būtent su Lenkija. Kaip žinia, kerštas — tai patiekalas, kurį reikia patiekti atšaldytą.

      Skaityti komentarus

      LAISVĖ 2020 21 11 06:02

      LT VALDŽIA PIRMAUJA TEN , KUR REIKIA KAM NORS RŪRĄ IŠLAIŽYTI....

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai