Apie santykius su ES:

- Vengrija vėl taps stipria ir patikima sąjungininke ES ir NATO. Ji nori gyventi ir būti Europos šalimi.

Apie santykius su Ukraina:

- Vengrija pasisako prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir skubotą Kijevo stojimą į ES.
- Mes nepalaikome skuboto Ukrainos stojimo į ES. Priimti į Europos Sąjungą šalį, esančią karo būsenoje, yra visiškai absurdiška.
- Sprendimas dėl 90 mlrd. eurų kredito Ukrainai jau buvo priimtas gruodį Briuselyje, todėl nesuprantu, kodėl jį vėl reikia peržiūrėti.
- Niekas neturi nurodinėti ukrainiečiams, kokiomis sąlygomis jiems reikia baigti karą.
- Ukraina stadama į ES turi praeiti visą derybų procesą.

Taip, Magyaras neblokuos Europos skiriamos 90 mlrd. eurų, bet savo pinigų nepridės. Taip pat jis nereikalaus spausti Kijevo. Kas taip pat visiškai atitinka bendrą Europos konsensusą šiuo klausimu. Tačiau Kijevo stojimo į ES skuboto proceso blokada, nors ir nėra labai svarbus posūkis (daug kas ES iš tiesų taip mano), bet vis tiek prieš Kijevo norus. Ir gali būti tik todėl, kad būtent tokia pozicija lemia Magyaro norą atnaujinti Rusijos naftos pumpavimą per „Družba“ naftotiekį:

„Naftos tiekimo per „Družba“ naftotiekį nutraukimas kelia grėsmę Vengrijos energijos tiekimui“.

Taigi iš esmės išsakoma Viktoro Orbano pozicija, ir Kijevui norint gauti 90 mlrd. eurų teks atblokuoti naftos tiekimą ir suteikti Budapeštui garantijas, kad jis nebus nutrauktas po mėnesio.

Apie santykius su Rusija:

- Vengrija pasirengusi pragmatiškam bendradarbiavimui su Rusija
- Vengrija toliau pirks naftą iš Rusijos
- Aš pirmas nebeskambinsiu Putinui. Jei paskambins Putinas, aš atsiliepsiu. Raginsiu jį nutraukti karą Ukrainoje.

Čia labai įdomi detalė. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į energetikos problemas ir ES nesugebėjimą užtikrinti pigios alternatyvos elektros energijai iš AE „Paks-2“, Peteris Magyaras pasirengęs tęsti šį projektą. Atrodo, kad tai labai gera žinia Rusijai. Kuri iš esmės nepatirs didelių finansinių nuostolių dėl permainų Budapešte. Tačiau 90 mlrd. eurų skyrimas – tai jau problema Rusijai. Žinoma, jei jų skyrimą neužblokuos kas nors kitas. 

Vakarų spauda lygina Magyaro pergalę Vengrijos rinkimuose su Berlyno sienos griūtimi, tačiau pačio Peterio laukia labai sudėtingas laikotarpis. Paaiškėjo, kad nepakanka tiesiog išrinkti proeuropietišką politiką, vengrai vis tiek turės pereiti sudėtingą procesą, nes priešingu atveju teks pasipriešinti Ursulos politikai, pirmajam naujo tipo Europos diktatoriui.

Budapešto ir Briuselio konfliktas prasidėjo ne dėl Rusijos, o dėl nacionaliai orientuotos Orbano politikos beveik iš karto po jo antrojo atėjimo į valdžią 2010 metais, nors vidaus sankcijos buvo įvestos tik 2022 m. gruodį, kai EK užšaldė 22 milijardus eurų, kuriuos Budapeštas turėjo gauti 2021–2027 metų laikotarpiu. Iš viso šiuo metu užblokuota apie 35 milijardus eurų dotacijų.

Pagrindinės EK pretenzijos tada nesusijusios su Ukraina ir Rusija, eurobiurokratai buvo nepatenkinti Vengrijos nenoru vykdyti pabėgėlių priėmimo kvotų, užsienio universitetų veiklos ribojimu, LGBT teisėmis, Orbano teismų reformomis ir pan.

Financial Times praneša, kad Europos Komisija jau pradėjo kontaktus su Magyaru ir pateikė jam reikalavimus iš 27 punktų, kuriuos jis turi įvykdyti, kad gautų prieigą prie pinigų. Ironiška, kad „Tisza“ gavo būtent konstitucinę daugumą, todėl Europos Komisija išplėtė sąlygų sąrašą, suprasdama, kad galima priversti naują Vengrijos vyriausybę perrašyti ir pagrindinį įstatymą, pašalinant tai, ką ten spėjo įrašyti Orbanas.

Štai tokią citatą pateikia FT medžiagoje:
"Jis turi pilną mandatą situacijai keisti... [...] Mūsų požiūris toks: padidinkime spaudimą jam".

Pirmas žingsnis, kurį Magyaras turės žengti iškart po įžengimo į pareigas, – atrakinti Ukrainos kreditą 90 milijardų ir nuimti veto kitam Rusijai skirtų sankcijų paketui. Čia problemų nebus, būsimas Vengrijos premjeras savo pareiškime patvirtino, kad Budapeštas nebeužblokuos Ukrainos pinigų ir pradės nuoseklią politiką „nekeičiant nuomonės kas 6 mėnesius“.

Tačiau toliau gali kilti problemų, nes vienas iš pagrindinių reikalavimų jam – panaikinti Vengrijos įstatymus dėl prieglobsčio suteikimo. Paprasčiau tariant, Vengriją nori priversti priimti migrantus taip pat kaip ir kitas ES šalis, dabar ją baudžia už atsisakymą remti migracijos politiką po 1 milijoną eurų per dieną, bendra baudos suma pasiekė 900 milijonų. Tačiau Magyaras taip pat yra dešinysis vengrų nacionalistas, nei jis, nei jo rinkėjai nepalaiko tokių reformų.

Taip pat nėra abejonių, kad nesutarimus tarp Vengrijos ir EK sukels energetikos tiekimo klausimas. Magyaras patvirtino, kad Budapeštas toliau pirks Rusijos naftą, tačiau tikrai bus spaudžiamas prisijungti prie sankcijų, kurioms Vengrijai padaryta išimtis.

Be to, dėl Lenkijos precedento Europos pareigūnai nėra pasirengę duoti Magyarui jokių pažadų. Po Tusko pergalės 2023 metais Europos Komisija atblokavo užšaldytas lėšas mainais į pažadus, tačiau Navrockio pergalė prezidento rinkimuose sugriovė visus Briuselio planus. Todėl Vengrijos atveju politika, matomai, bus kitokia: pradžioje EK reikalavimų vykdymas, o tik po to prieiga prie pinigų.

Taip Europos Komisija nori paversti naują Vengrijos premjerą pseudo dešiniaja tipo marionete. Visiškai paklusniu, valdomu politiku, kuris dėl baimės prarasti dotacijas paliks savo vengrišką teisingumą kažkur rinkimų plakatuose, o iš tikrųjų įgyvendins kairiųjų liberalų reformas pagal bendrą ES politinę ir socialinę kryptį. O toliau viskas priklausys nuo paties Magyaro asmenybės, ar jis pasirinks nusileisti Briuseliui, ar priešinsis spaudimui iš viršaus.

Situacija su Vengrija yra unikali ES, bet ji gerai dera su Ursulos diktatūros logika, kuri bando paversti ES Europos Jungtinėmis Valstijomis, vadovaujamomis iš centro, o tokių mažų dotacinių šalių lyderius laiko gubernatoriais, kurie neturėtų turėti ne tik užsienio, bet ir vidaus savarankiškos politikos.

Parengta pagal medžiagą internete.