°C
      2020 07 16 Ketvirtadienis

      Maskvoje įvyko karinis paradas pergalės prieš nacistinę Vokietiją 75-ųjų metinių proga

      Nuotrauka: REUTERS-Scanpix nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2020-06-26 11:00:00

      Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvos Raudojoje aikštėje priėmė didelį karinį paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 75-osioms metinėms, turėjusį įvykti gegužę, bet atidėtą dėl koronaviruso pandemijos.

      Paradas, trukęs 1 val. 15 min., buvo surengtas tebetvyrant susirūpinimui dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 krizės, taip pat išliekant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų valstybių dėl Maskvos vaidmens karuose Sirijoje ir Ukrainoje, dar labiau aštrinamos kaltinimų politiniu kišimusi ir istoriniu revizionizmu.

      Prieš 75-erius metu iškovota Sovietų Sąjungos pergalė prieš nacistinę Vokietiją yra asmeniškai svarbi V. Putinui, pasitelkdavusiam SSRS 1945 metų karinį triumfą, kad pakurstytų nacionalinį pasididžiavimą mūsų dienų Rusijoje.

      Šiemet dėl koronaviruso pandemijos V. Putinas buvo priverstas atšaukti Pergalės dienos paradą, tradiciškai rengiamą gegužės 9-ąją. Dabar jis buvo surengtas likus savaitei iki liepos 1-ąją vyksiančio referendumo dėl kontroversiškų konstitucijos reformų, galinčių sudaryti V. Putinui galimybę likti prezidento poste iki 2036 metų.

      Prieš prasidedant paradui V. Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungos kariams, kovojusiems su nacistine Vokietija, nebuvo reikalingos svetimos teritorijos.

      „Neįmanoma įsivaizduoti, kas būtų nutikę pasauliui, jeigu jo nebūtų stojusi ginti Raudonoji armija. Jos kariams nebuvo reikalingas nei karas, nei kitos šalys, nei šlovė, nei pagerbimai. Jie [tik] siekė pribaigti priešą, iškovoti pergalę ir sugrįžti namo“, – kalbėjo jis.

      „Apgynę savo kraštą, jie toliau kovėsi, išvadavo nuo grobikų Europos valstybes, padarė galą siaubingai Holokausto tragedijai, išgelbėjo nuo nacizmo, jo pražūtingos ideologijos Vokietijos liaudį“, – pridūrė V. Putinas ir pabrėžė, kad sovietų kariai „už Europos laisvę sumokėjo kainą, kurios neįmanoma atlyginti“.

      „Mūsų pareiga – nuolat apie tai priminti“, – prezidentas sakė per televizijos tiesiogiai transliuotą ceremoniją ir paragino Rusijos žmones atminti, kad Sovietų Sąjungai teko kovos su nacizmu pagrindinė našta.

      Šių metų parade dalyvavo apie 13 tūkst. karių ir istorinės karinės mašinos, taip pat naujausia karinė technika, pabrėžianti Rusijos kovinius pajėgumus.

      Daugiau kaip 20 parade dalyvavusių karinės įrangos modelių buvo viešai parodyti pirmąjį kartą, įskaitant tankus T-90M ir oro erdvės gynybos raketų sistemas „Buk M3“.

      Pasak pareigūnų, naujoji parado data buvo parinkta atsižvelgiant, jog pirmasis pokario Pergalės paradas Raudonojoje aikštėje, per kurį sovietų kariai priešais Lenino mauzoliejų mėtė ant žemės nacių vėliavas, įvyko 1945 metų birželio 24 dieną.

      Nuogąstavimai dėl koronaviruso

      Prieš pandemiją planuota, kad per paradą šalia Kremliaus lyderio stovės Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), taip paliudijant augančią Rusijos tarptautinę įtaką valdant V. Putinui.

      Tačiau vietoje jų V. Putiną supo buvusių Sovietų Sąjungos respublikų vadovai, tokie kaip Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, atvykęs su savo dviem sūnumis.

      Tuo metu į Maskvą atskridęs Kirgizijos prezidentas Sooronbajus Žejenbekovas nusprendė parade nedalyvauti, nes dviem jo delegacijos nariams buvo nustatyta koronavirusinė infekcija.

      Rusijoje patvirtinta per 600 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir per 8 tūkst. mirties atvejų. Pagal šiuos skaičius Rusija yra trečia labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi pasaulio valstybė po JAV ir Brazilijos.

      Kremlius sakė, kad prieš paradą imtasi atsargumo priemonių, bet jo dalyviai buvo be kaukių, o Maskvoje tebegalioja masinių susibūrimų draudimas.

      Dešimtys regionų nusprendė atsisakyti savo paradų, priežastimi nurodydami susirūpinimą, kad COVID-19 atvejų padaugėjimo gali nepakelti nepakankamai finansuojamos ir prastai aprūpintos ligoninės.

      Vis dėlto sovietų pergalės paminėjimo renginiai turėjo įvykti Sankt Peterburge, Volgograde ir Simferopolyje Rusijos aneksuotame Kryme.

      Griežti pareiškimai

      Anksčiau šį mėnesį V. Putinas pasmerkė Vakarus už „įžeidimus Rusijai“ menkinant SSRS indėlį į pergalę Antrajame pasauliniame kare.

      „Putinui ši tema yra jo nacionalinės idėjos apie Rusijos atgimimą, apie Rusiją kaip galingą valstybę, apie šalies kėlimą pagrindas“, – sakė istorikas Vitalijus Dymarskis.

      Skatindamas Antrojo pasaulinio karo atminimą prezidentas taip pat įgyja galimybę sutelkti rusus aplink vieną vienijančią nacionalinę idėją, pridūrė jis.

      Maskva apsikeitė griežtais diplomatiniais pareiškimais su Europos Sąjunga ir buvusių komunistinių šalių, įskaitant itin kritiškai Rusiją vertinančias Lenkiją ir Ukrainą, lyderiais.

      V. Putinas gruodį pasmerkė Varšuvos „neįtikėtiną cinizmą“ ir kaltino Lenkiją žydų žudynėmis 1945 metais bei kontroversiškais susitarimais su Adolfu Hitleriu prieš prasidedant karui.

      Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) savo ruožtu atmetė tuos komentarus kaip „nesąmones“, o jo šalis boikotavo šiemet Izraelyje surengtą Holokausto atminimo ceremoniją, nes joje dalyvavo V. Putinas.

      Rusijos prezidentas taip pat pasmerkė rugsėjį Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, smerkiančią 1939 metais įvykdytą Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių padalijimą tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos.

      V. Putinas šį pareiškimą kritikavo sakydamas, kad tai yra mėginimas prilyginti SSRS nacistinei Vokietijai.

      Sovietų Sąjunga ir Vokietija 1939 metais sudarė nepuolimo sutartį, vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktą, kurio slaptuosiuose protokoluose buvo apibrėžtos abiejų šalių įtakos zonos. Ši sutartis laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių, vedusių į Antrąjį pasaulinį karą, prasidėjusį nuo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos puolimo prieš Lenkiją.

      Tačiau Maskva sako, kad susitarimas su Berlynu buvo būtinas, nes Europa anksčiau paliko Sovietų Sąjungą vieną stabdyti Vokietijos ambicijas, 1938 metais pasirašiusi Miuncheno susitarimą, atrišusį naciams rankas aneksuoti tuometės Čekoslovakijos vakarinę dalį.

      Politika, o ne istorija

      Rusija taip pat kaltina Vakarus menkinant jos vaidmenį kare, per kurį žuvo 27 mln. Sovietų Sąjungos piliečių, ir tuo pačiu pernelyg sureikšminant JAV ir Didžiosios Britanijos indėlį.

      1944 metų birželį įvykusį Sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje Maskva laiko tik vienu iš epizodų, lėmusių nacių pralaimėjimą, o ne lemiamu įvykiu.

      Rusija pareiškė esanti „smarkiai pasipiktinusi“, kai Baltieji rūmai gegužę savo oficialioje „Twitter“ žinutėje nepaminėjo Sovietų Sąjungos tarp nacistinę Vokietiją nugalėjusių šalių.

      Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare taip pat užtikrino Maskvai vadovaujamą vaidmenį kuriant pokario pasaulio tvarką, įskaitant naujų teritorijų perėmimą ir vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

      Kremlius laikosi nuomonės, kad šis paveldas turi „vienyti žmones“ prieš Rusijos priešininkus, sako V. Dymarskis.

      „Visas šis kivirčas su Europa yra ne istorija, o politika“, – pažymėjo jis.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus