Idėja numato, kad naujos narės pilnas teises įgytų tik tuomet, kai būtų užbaigta ES veikimo reforma, kuri apsunkintų pavienių šalių galimybę blokuoti sprendimus ir politiką.

Šią iniciatyvą aktyviai palaiko plėtrai palankios valstybės, tokios kaip Austrija ir Švedija, siekiančios atgaivinti procesą, kuris dėl Vengrijos ir kitų sostinių pasipriešinimo faktiškai yra „įšaldytas“.

ES plėtra tapo strateginiu prioritetu reaguojant į Vladimiro Putino politiką. Tačiau perspektyva artimiausią dešimtmetį padidinti narių skaičių nuo 27 iki 30 išryškino gilius vidinius nesutarimus.

„Ribotos teisės iki reformų pabaigos“

Vokietijos Bundestago Europos reikalų komiteto pirmininkas Antonas Hofreiteris pabrėžė, kad būsimos kandidatės turėtų atsisakyti veto teisės tol, kol bus įgyvendintos esminės institucinės reformos, pavyzdžiui, pereita prie kvalifikuotos daugumos balsavimo daugelyje politinių sprendimų.

„ES plėtra negali būti stabdoma dėl pavienių valstybių blokavimo“, — sakė jis.

Pagal šį modelį tokios šalys kaip Ukraina, Moldova ir Juodkalnija galėtų tapti dalinėmis ES narėmis: naudotis ekonominiais ir instituciniais privalumais, tačiau neturėti veto teisės.

Europos pareigūnai teigia, kad planas neoficialiai aptariamas tarp valstybių narių ir Europos Komisijos. Jo logika — suteikti lankstesnes narystės sąlygas be būtinybės keisti ES sutartis, nes šis procesas daugelyje sostinių laikomas politiškai neįmanomu.

Pasipriešinimas ir diplomatinės rizikos

Anksčiau ES lyderiai yra įspėję, kad prieš naują plėtrą būtina peržiūrėti Sąjungos veikimo mechanizmus, nes tokių šalių kaip Ukraina įstojimas galėtų sukelti institucinę aklavietę. Pastangos panaikinti veto teisę dabartinėms narėms taip pat susidūrė su stipriu pasipriešinimu ne tik Vengrijoje, bet ir Prancūzijoje bei Nyderlanduose.

Hofreiteris mano, kad naujasis planas „užtikrins ES funkcionalumą net ir po plėtros“. Pasak jo, Vakarų Balkanų šalys jau siunčia teigiamus signalus šia kryptimi.

Augantis nepasitenkinimas Balkanuose

Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Balkanų šalys vis garsiau reiškia nusivylimą dėl vilkinamos narystės, nors jos jau įgyvendino daugybę reformų. Juodkalnijos prezidentas Jakovas Milatovičius „Politico“ sakė, kad paskutinė į ES įstojusi šalis buvo Kroatija prieš dešimt metų, o tuo tarpu Jungtinė Karalystė jau spėjo išstoti.

„Laikas atgaivinti Europos idėją“, — teigė jis.

Ukrainos vicepremjeras Tarasas Kačka taip pat ragino ieškoti „kūrybingų sprendimų“, pabrėždamas, kad laukimas nėra išeitis.

„Rusija dronais tikrina Europos saugumą — taip pat ji ardo ir ES vienybę“, — sakė jis.

Politinis kontekstas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen plėtrą yra įtraukusi į strateginių prioritetų centrą, siekdama Ukrainos ir Moldovos narystės iki 2030 metų. Tačiau daugelis valstybių narių išlieka atsargios, nes dešiniųjų partijų stiprėjimas apsunkina politinę paramą plėtrai.

Ketvirtadienio viršūnių susitikimo Briuselyje išvadų projekte plėtra net nepaminėta, sukeldama pasipiktinimą plėtrą palaikančiose šalyse.

Austrijos Europos reikalų ministrė Claudia Plakolm perspėjo, kad jei ES neveiks greičiau ir ryžtingiau, ji praras įtaką trečiųjų šalių naudai.

Kas toliau?

Trečiadienį Vakarų Balkanų lyderiai susitiks Londone „Berlyno proceso“ rėmuose, siekdami stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir europinę integraciją.

Tuo tarpu Europos Komisija ruošiasi pristatyti naują plėtros paketą, kuriame bus numatytos institucinės reformos, reikalingos ES pasirengimui priimti naujas nares.

Šaltinis