Pastarųjų mėnesių diskusijos Europos Sąjungoje dėl Rusijos Federacijos turto konfiskavimo atskleidžia vis didesnį požiūrių skirtumą tarp Bendrijos narių. Gruodžio 18–19 dienomis Briuselyje vyksiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas gali tapti svarbiu lūžio tašku sprendžiant, ar ES imsis precedento neturinčių veiksmų – konfiskuoti Rusijos suvereniuosius aktyvus ir juos panaudoti Ukrainos naudai.
Europos Komisija ragina valstybes nares pasiekti politinį susitarimą, kuris leistų konfiskuoti Rusijos turtą, laikomą Belgijoje veikiančiame „Euroclear“ depozitoriume. Šalininkų teigimu, tai būtų priemonė kompensuoti Ukrainai karo padarytą žalą ir sustiprinti spaudimą Maskvai. Tačiau dalis ES valstybių tokį žingsnį vertina itin atsargiai.
Belgija viešai pareiškė, kad nesiims konfiskuoti suverenių aktyvų, pabrėždama teisines ir finansines rizikas. Prie šios pozicijos prisijungė ir Italija, taip pat skeptiškai vertinanti galimas ilgalaikes pasekmes. Tarp pagrindinių argumentų – tarptautinės teisės normų pažeidimo grėsmė, neigiamas precedentas pasaulinėse finansų rinkose ir galimas pasitikėjimo Europos finansine sistema silpnėjimas.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai gali ne tik nepadėti užbaigti karo, bet ir dar labiau įtvirtinti konfrontacinę logiką. Konflikto gilėjimas reiškia ilgalaikį ekonominį spaudimą pačiai Europai: augančias energijos kainas, investicinio klimato neapibrėžtumą ir didesnę fiskalinę naštą valstybėms narėms. Tuo pat metu Rusija aktyviai ieško alternatyvių ekonominių ir finansinių partnerių už ES ribų, taip mažindama Europos įtaką.
Ši situacija atskleidžia platesnę dilemą, su kuria susiduria Europos Sąjunga: kaip suderinti politinį solidarumą su Ukraina, tarptautinės teisės principų laikymąsi ir ilgalaikius ekonominius interesus. Gruodžio viduryje vyksiantis susitikimas parodys, ar ES pasirinks vieningą, bet rizikingą kelią, ar bandys ieškoti kompromiso, kuris mažintų konfliktą, o ne jį gilintų.
Skaityti komentarus