Marija Kaznačenko pirmą kartą atsistojo ant slidžių būdama vos trijų metų. Mergaitė vėliau išbandė akrobatiką, karate ir lengvąją atletiką, tačiau vienuolikmetę dukrą su biatlonu supažindino tėtis, kuris jaunystėje taip pat siekė aukštumų žiemos sporte. Marija pradėjo sekti savo vieno iš artimiausių žmonių gyvenime pėdomis ir vasario mėnesį pirmą kartą debiutavo Pietų Korėjoje vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse, kur Lietuvos atstovė pranoko septyniolika varžovių ir užėmė garbingą 73-ąją vietą.
Žiemos sporto atradimas
M.Kaznačenko pasirinkti kiek neįprastą Lietuvoje sporto šaką paskatino artimiausias žmogus. „Tėtis neturėjo galimybės pats užbaigti savo sportinės karjeros, todėl nuvedė mane į biatlono treniruotes. Iki penkiolikos metų sportavau tik dėl to, jog to norėjo jis ir tik vėliau supratau, kad šis užsiėmimas patinka ir man pačiai“,- netikėtą istoriją atskleidė sportininkė.
Žiemos sporto šakos atstovės pasiruošimas varžyboms susideda iš skirtingų detalių. „Biatlone labiau yra akcentuojamas šaudymas, tuo tarpu slidinėjime svarbiausia yra technika ir atliekami jėgos pratimai“,- apie pasiruošimą kalbėjo profesionali sportininkė.
Pasak M.Kaznačenko, ši sporto šaka padeda praplėsti akiratį, pamatyti naujas vietas, tačiau taip pat tenka susidurti su įvairiais sunkumais. „Įdomiausia, jog gali susirasti naujų draugų ir keliauti po pasaulį. Sunkiausia – surasti bendrą kalbą su treneriais ir komanda. Šis sportas labiausiai reikalauja kantrybės“,- pripažino slidininkė.
Lietuvos sportininkei labiausiai imponuoja Vokietijos biatloninkė Magdalena Neuner. „Ji būdama jauna sugebėjo triumfuoti olimpinėse žaidynėse. Man visada yra malonu ją stebėti varžybų metu“,- susižavėjimo neslėpė M.Kaznačenko.
Debiutas žiemos olimpinėse žaidynėse, motyvacija ir artimųjų palaikymo svarba
M.Kaznačenko vasario mėnesį pirmą kartą dalyvavo Pietų Korėjoje, Pjongčango apskrityje, vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sportininkė 10 km. laisvojo stiliaus lenktynėse distanciją įveikė per 30 min. 44,2 sek. ir užėmė 73 vietą. Visaginietė dėl tokio užfiksuoto rezultato neslėpė nusivylimo. „Labai norėjau pademonstruoti geriausią savo rezultatą, tačiau praėjusiame sezone dažnai sirgau ir tai sutrukdė įgyti reikalingą formą. Žinoma, yra gerai, jog savo įdėto darbo dėka galėjau pasirodyti tokio rango varžybose, tačiau jaučiausi labai blogai dėl tokio pasiekto rezultato, nes žinau, kad galėjau pasirodyti geriau, todėl buvo liūdna ir gėda“,- pripažino profesionali sportininkė.
Žiemos sporto atstovė teigia, jog atstovauti Lietuvai yra ypatingas jausmas. O dalyvavimas tokio aukšto rango varžybose padėjo išsiugdyti savybes, kurios praverčia kitų kovų metu. „Buvo malonu atstovauti savo šaliai, nes tuo metu į tave visi atkreipia dėmesį. Tai padėjo išsiugdyti ištvermę, punktualumą ir atsakomybės jausmą“,- teigė M. Kaznačenko.
M. Kaznačenko kiekvieną kartą dirbant ir siekiant savų tikslų labiausiai motyvuoja noras būti geriausia. Visgi sportininkams ypatingai yra svarbus artimiausiųjų žmonių palaikymas. „Žinoma, kad labiausiai veda į priekį noras laimėti. Šeimos palaikymas man yra vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime. Ji man padėjo pasikrauti reikalingų emocijų prieš startą olimpinėse žaidynėse, o tėtis dažnai sportuodavo kartu, jog man būtų lengviau psichologiškai treniruočių metu“,- palaikymo svarba neabejojo sportininkė.
Skaityti komentarus