Meilė krepšiniui ir kova aikštelėje su vaikinais

M.Petrėnaitė pripažino, jog krepšinis iš karto pavergė jos širdį. „Nuo pirmų akimirkų degiau noru žaisti ir tobulėti. Niekada be svarbios priežasties nepraleisdavau treniruočių“,- pasakojo talentinga sportininkė.

Krepšininkės didžiąją draugų dalį sudaro vaikinai, su kuriais mergina nevengė išbandyti jėgas krepšinio aikštelėje. „Visada buvau aktyvi, todėl mokykloje pertraukų metu žaisdavau gaudynes ir dalyvaudavau visuose sporto renginiuose. O laisvalaikiu kieme arba sporto aikštelėse varžydavausi su vaikinais. Visada patikdavo žaisti su stipresniais, ypač prieš juos laimėti ir tokiu būdu tobulėti. Nebijodavau būti viena mergina ir vaikinų treniruotėse, atvirkščiai – mėgaudavausi darbu“,- atskleidė M.Petrėnaitė.

Profesionalios krepšininkės karjera ir kovos LMKL čempionate

M.Petrėnaitė profesionaliai žaisti krepšinį pradėjo būdama devintoje klasėje, kai paliko gimtuosius Biržus. „Visada svajojau tapti profesionalia žaidėja. Todėl laiptelis po laiptelio to siekiau. Aplinkinių požiūris buvo labai įvairiapusiškas. Tėveliai ir kiti artimieji mane labai motyvavo ir drąsino, o tai buvo didžiausias mano variklis. Kitų nuomonės stengiausi neklausyti, nes turėjau svarbiausių žmonių palaikymą. Pavydo scenos, prarasti draugai, dažnai keičiamos gyvenamosios vietos, mokyklos tapo svajonių įgyvendinimo dalimi“,- pasakojo krepšininkė.

Jauna krepšininkė aikštelėje išsiskiria savo kovingumu. Sportininkė pripažino, kad ją labiausiai skatina pikti žmonių išsakyti žodžiai. „Kad ir kaip nesisektų, jei neįkrenta dešimt metimų, tada eisiu ir atkovosiu kamuolius, o vėliau dar ir įmesiu tą vienuoliktąjį, nes niekada nepasiduodu. Mano didžiausia motyvacija – šeima ir brangiausi žmonės. Esu užsispyrusi, nebijau darbo ir labai noriu tobulėti. Mane labai „užveda“ kritika, stengiuosi tik dar labiau siekti tikslų“,- teigė M.Petrėnaitė.\

Pasak M.Petrėnaitės, iš kiekvieno krepšininko galima pasisemti skirtingų sugebėjimų ir unikalių savybių. „Man patinka vieno žaidėjo metimo technika, kito kamuolio valdymas. Taip yra tokių, iš kurių norisi mokytis jų priimamų taktinių sprendimų, kiti žavi kovingumu. Visi kažkuo išsiskiria. Tai nematoma etiketė, kurią kiekvienas turime. Tik nuo mūsų priklauso, kokia ji bus“,- pripažino mergina.

M.Petrėnaitė praėjusiame Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezone tapo rezultatyviausia žaidėja. Pasak sportininkės, šis apdovanojimas suteikia labai daug motyvacijos judėti į priekį. „Tai reikalauja labai daug darbo, noro ir užsispyrimo. Svarbus yra trenerių, artimųjų palaikymas ir jų pagalba. Esu labai dėkinga visiems, kurie šalia ne tik tada, kai sekasi, bet ir tada, kai būna labai sunku. Jie padeda nepalūžti psichologiškai“,- kukli išliko sportininkė.

Pasak jaunos sportininkės, sunkiausia LMKL grumtis su vyresnėmis krepšininkėmis. „Sunkiausia yra varžytis su labiausiai patyrusiomis žaidėjomis, tačiau tuo pačiu ir įdomiausia, nes tik tokiu būdu iš jų gali mokytis. Stengiesi pasiimti tai, kas geriausia“,- teigė M.Petrėnaitė.

Įsimintiniausios karjeros akimirkos ir Europos U20 čempionate iškovota bronza

M.Petrėnaitė iki šiol džiaugiasi prisiminimais iš įvairių turnyrų. „Yra labai daug įsimintinų rungtynių. Vienos dėl praskelto antakio, kitos dėl traumos ar svarių laimėjimų, komandinės dvasios. Atsimenu visas moksleivių lygos kovas, savo pradžią Akvilės lygoje ir startą aukščiausioje moterų lygoje. Visi šie momentai iki šiol virpina širdį“,- entuziastingai kalbėjo krepšininkė.

Lietuvos U20 merginų krepšinio rinktinė šią vasarą vykusiame Europos krepšinio B diviziono čempionate iškovojo bronzą ir kelialapį į aukštesnį divizioną. „Tai buvo labai nuoseklus ir didelis įdarbis tiek trenerių kolektyvo, tiek mūsų žaidėjų. Visos kartu dirbome, klausėme nurodymų, palaikėme labai gerą atmosferą ir judėjome vieno tikslo link. Tai yra sunkaus darbo įvertinimas. Esame vertos būti A divizione. Norėjome, kad kitais metais jaunesnės merginos turėtų galimybę varžytis su stipriausiomis sportininkėmis“,- čempionatą įvertino krepšininkė.

Lietuvės kovoje dėl bronzos vos penkių taškų skirtumu įveikė rumunes. „Svarbiausia buvo išlaikyti šaltą protą, blaivias mintis ir žaisti karšta širdimi. Rumunės turėjo namų ir sirgalių pranašumą, bet mūsų visų širdys tikriausiai norėjo ir degė labiau. Tai buvo mūsų diena ir mes negalėjome pralaimėti. Pagrindinis faktorius – išlikome komanda“,- svarbiausias priežastis įvardijo M.Petrėnaitė.

Sveikinimų gausa, graži šeimos tradicija ir ypatingas jausmas atstovaujant Lietuvai

Bronzos medalius iškovojusios krepšininkės sulaukė sveikinimų gausos. „Didelė nostalgija. Sulaukėme sveikinimų, tačiau visada maloniausia yra grįžti į namus ir tuo pasidžiaugti su šeima. Turime tradiciją, jog prieš man išvykstant tėtis įkaldavo vinį į sieną ir žinodavo, jog grįžusi ten pakabinsiu medalį, taip ir įvyko“,- džiaugsmo neslėpė mergina.

Pasak M.Petrėnaitės, atstovauti Lietuvai – ypatingas jausmas. „Užrašas ant krūtinės įpareigoja. Yra nepakartojamas jausmas žinoti, jog kauniesi už savo šalį. Maloniausia dalis – kiekvieną kartą giedant šalies himną jausti po kūną bėgiojančius šiurpuliukus. Manau, jog kiekvieno profesionalaus krepšininko siekis – maksimalus ir aukščiausias. Vilkėti pagrindinės moterų rinktinės marškinėlius yra visų žaidžiančių svajonė“,- teigė talentinga sportininkė.