°C
      2024 04 19 Penktadienis

      COVID-19 vakcinų suaktyvinti antikūnai trikdo žmonių imuninę sistemą, nes atsiranda naujesni viruso variantai

      Nuotrauka: The Epoch Times nuotr.

      2022-07-22 09:00:00

      Kaip paskelbė dr. Harvey‘is Rischas, dvi plačiausiai Jungtinėse Valstijose naudojamos vakcinos, kurias gamina korporacijos „Pfizer“ ir „Moderna“, siunčia RNR į raumenų ląsteles, kur jos gamina viruso, sukeliančio COVID-19, baltymo gabalėlį. Šis baltymas skatina antikūnų gamybą, kurie, kaip manoma, padeda išvengti užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu.

      Tačiau vakcinos yra pagrįstos baltymu iš pradinio viruso varianto, kuris buvo išstumtas anksti pandemijos metu. Nuo tada visame pasaulyje dominuoja daugybė naujesnių padermių, o naujausia – BA.5.

      Pasak H. Rischo, „vakcinos gamina tik labai siaurą antikūnų spektrą prieš minėtą baltymą“: „Žinoma, problema yra ta, kad kai dėl naujų viruso padermių pasikeičia baltymų kiekis, imuninės sistemos gebėjimas gaminti antikūnus, koreliuojančius su naujomis padermėmis, sumažėja iki taško, kai jis gali būti beveik neveiksmingas ilgesnį laiką.“

      Dėl to vakcinos suaktyvina antikūnus, kurie nėra pakankamai stiprūs, kad juos neutralizuotų.

      „Tai reiškia, kad jie tampa trukdančiais, o ne neutralizuojančiais antikūnais. Dėl šios priežasties manau, kad mes matėme tai, kas vadinama neigiama nauda – neigiamas vakcinos veiksmingumas per ilgesnį laiką – praėjus keturiems, šešiems ir aštuoniems mėnesiams po paskutinės vakcinos dozės, vakcinų nauda tampa neigiama“, - sakė H. Rischas.

      Keletas naujausių tyrimų parodė, kad žmonės, kurie buvo paskiepyti, po tam tikro laiko yra labiau linkę užsikrėsti COVID-19, įskaitant Pfizer klinikinį tyrimą su mažais vaikais (https://www.fda.gov/media/159195/download). Kai kurie duomenys taip pat rodo didesnį užsikrėtimo lygį tarp vakcinuotų asmenų. Kiti tyrimai rodo, kad vakcinos vis dar suteikia tam tikrą apsaugą, bet kai praeina tam tikras laikas po injekcijos, apsauga gerokai susilpnėja. Visi tyrimai susiję su „Omicron“ variantu, kuris tapo dominuojančiu 2021 m. pabaigoje, ir jo subvariantais.

      H. Rischas sakė, kad, atsiradus pirmiesiems variantams, buvo palyginti nedaug baltymų pokyčių, o tai reiškė, kad vakcinos vis dar davė gana gerą naudą. Tačiau „Omicron“ pakeitė baltymus daugiau nei 50 vietų, o „Omicron“ subvariantai, tokie kaip BA.5, pridėjo dar daugiau. Jis atkreipė dėmesį į Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos institucijų kovo mėnesį pateiktus duomenis. Po to pareigūnai liovėsi skelbti duomenis – žmonės, kurie buvo paskiepyti ir pirminės vakcinacijos serija, ir revakcinuoti, turi tris kartus daugiau simptominių infekcijų nei neskiepytieji.

      „Po antrosios mRNR vakcinų dozės atrodo, kad jos yra naudingos nuo simptominės infekcijos, tačiau daugumai žmonių vos 10–12 savaičių. Po pirmos revakcinacijos, trečiosios dozės, veiksmingumas sumažėja iki 6-8 savaičių. Po ketvirtosios dozės veiksmingumas gali tetrukti keturias savaites“, - teigė H. Rischas.  

      Šaltinis

      Skaityti komentarus

      Viliuus 2022 19 08 11:33

      Neklaidinkite žmonių ir genetinės procedūros nevadinkite vakcina. Net patys gamintojai tos procedūros nevadina vakcina, nes tam neturi jokio juridinio pagrindo - vakcinomis šie preparatai gali tapti tik 2023 metų birželį, praėję 3-čiąją fazę. 3-čios fazės tiksliai nepraeis Pfizeris, nes tie nevispročiai injekcijomis modifikavo savo placebo grupę. Nesant placebo grupei preparato veiksmingumas tampa neįrodomas.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai