Kūnas niekada neklysta. Jis kalba tada, kai mes per ilgai ignoruojame savo vidinius poreikius, jausmus ir minčių būsenas. Psichosomatika primena: mūsų sveikata nėra tik fizinė. Ji — emocinių, psichinių ir energetinių procesų atspindys.
Vienas iš jautriausių šio dialogo rodiklių yra kraujo spaudimas.
Jis reaguoja į tai, kaip mes gyvename viduje, o ne tik į tai, ką valgome ar geriame.
Aukštas spaudimas: „Aš turiu viską kontroliuoti“
Rytų medicinoje sakoma: aukštas spaudimas — tai „ugnies kilimas“.
Energija kyla į galvą, širdį, krūtinę, tarsi žmogus nuolat būtų vidinėje parengtyje.
Tai būklė, kai:
žmogus jaučiasi atsakingas „už viską“;
negali paleisti kontrolės;
jam sunku pasitikėti procesu ar kitais;
viduje yra daug neišreikštos įtampos, spaudimo, lūkesčių;
mintys nuolat sukasi, scenarijai analizuojami, ateitis – kontroliuojama.
Kūnas tokiu atveju kalba: „Man visko per daug. Nebeištveriu. Atsipalaiduok.“
Vidinė praktika
„Aš paleidžiu kontrolę. Gyvenimas teka, ir aš tekėsiu kartu.“
sąmoningas lėtas kvėpavimas (iškvėpimas ilgesnis už įkvėpimą);
sąmoningas judėjimas (pasivaikščiojimas, plaukimas, joga);
mažiau informacinio triukšmo;
daugiau tylaus buvimo su savimi.
Aukštam spaudimui dažnai reikia ne tabletės, o pasitikėjimo, kad pasaulis nesugrius be mūsų pastangų „viską sutvarkyti“.
Žemas spaudimas: „Aš pavargau gyventi kitų ritmu“
Rytų požiūriu žemas spaudimas — tai „išsekęs vidinis vėjas“.
Čia energija neturi jėgos kilti, nes žmogus ilgą laiką:
gyvena per nuolaidumą;
„rūpinasi kitais“ labiau nei savimi;
neleidžia sau norėti;
slopina pyktį, jėgą, saviraišką;
jaučiasi tarsi „šalia savo gyvenimo“.
Kūnas čia kalba: „Pabusk. Tau taip pat reikia erdvės. Tavo gyvenimas turi vertę.“
Vidinė praktika
„Aš pažadinu savo vidinį ugnį. Aš gyvenu, jaučiu ir kuriu.“
ryto saulės šviesos gavimas;
gilūs krūtinės kvėpavimai;
maži nauji pasirinkimai kasdien (net jei tai — naujas maršrutas į parduotuvę ar darbą);
fizinis aktyvumas, kuris „kelia tonusą“, o ne vargina.
Žemas spaudimas dažnai kalba ne apie silpną kūną — o apie užspaustą valią ir neišreikštą „aš noriu“.
Spaudimas — tai gyvybės ritmas
Kai gyvybinė energija teka laisvai — spaudimas stabilizuojasi.
Ramybė — tai būsena, kuri atsiranda, kai paleidžiame vidinį karą.
Spaudimas kyla — kai perdegame viduje.
Spaudimas krinta — kai išsenkame viduje.
Abiem atvejais klausimas tas pats: Ar aš gyvenu savo gyvenimą, ar bandau atitikti svetimus lūkesčius?
Paprasta, bet galinga praktika
Atsigulkite arba atsisėskite.
Uždėkite ranką ant širdies.
Paklauskite savęs tyliai:
„Ko aš šiandien iš savęs reikalavau?
Ko aš šiandien atsisakiau dėl kitų?
Ko aš noriu dabar, čia ir šiandien?“
Nebūtina iškart keisti gyvenimo.
Pakanka pradėti išgirsti.
SVARBU!
Šis straipsnis nepakeičia gydytojo rekomendacijų — jis padeda pažvelgti giliau į priežastis, kurios dažnai ignoruojamos. Jei spaudimas nuolat svyruoja, būtina pasitikrinti sveikatą.
Tačiau kūno kalbos niekas nepanaikina: Kiekvieno simptomo šaknis — mūsų viduje.
















Skaityti komentarus