Žmogus nuo neatmenamų laikų ieško jaunystės fontano. Mokslas taip pat ne kartą nagrinėjo šią temą, o Nobelio premijos laureatas visai neseniai paskelbė svarbią tyrimo detalę.
2016 metų spalio 3 dieną Nobelio premijos asamblėjoje Karolinskos institute Nobelio premija fiziologijoje ar medicinoje buvo apdovanotas Yoshinori Ohsumi, nes atrado autofagijos mechanizmus. Tai terminas, kuris tiesiogine žodžio prasme reiškia „savęs valgymas“. Trumpai tariant, autofagija – organizmo išsivalymo sistema, kur ląstelės atsikrato pažeistų ar senų organelių, proteinų bei ląstelės membranų. Tai reguliarus, organizuotas procesas, kurio metu sunaikinami ar perdirbami ląstelės komponentai.
Autofagiją galima prilyginti mašinos detalių keitimui – kartais mums prireikia naujo variklio ar baterijos tam, kad mašina funkcionuotų geriau. Tas pats vyksta kiekvienoje ląstelėje. Autofagijos metu pasenusios ląstelės dalelės yra pernešamos į specialias organeles, vadinamomis lizosomomis. Lizosomose gausu fermentų, kurie skaido senas ląstelės medžiagas iki mažesnių komponentų, kuriuos ji galės panaudoti iš naujo.
Badavimas ir autofagija
Mokslininkai atrado, jog badavimas nuo 12 iki 24 valandų sužadina autofagiją, todėl yra manoma, kad badavimas – viena iš ilgaamžiškumo paslapčių. Yra nemažai tyrimų, kurie rodo, jog badavimas padeda geriau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, sumažinti uždegimą, svorį ir pagerinti smegenų funkciją, o Y. Ohsumi radiniai suteikia daugiau informacijos apie šį tyrimą.
„Sporadinis, neilgas badavimas dėl religinių ar dvasinių įsitikinimų yra artimas daugeliui kultūrų ir buvo praktikuojamas ilgą laiką, tačiau kalorijų kiekio apribojimo pasekmės moksliškai imtos tirti visai neseniai... trumpalaikis badavimas aktyvuoja autofagiją žieviniuose ir Purkinje neuronuose. Autofagijos sutrikdymas gali sukelti neurodegeneracines ligas, tad autofagijos aktyvinimas turi neuroapsauginį efektą.
Maisto apribojimas yra paprastas, patikimas, nebrangus ir nežalingas medikamentų pakaitalas, todėl mes teigiame, jog trumpalaikis badavimas gali būti profilaktikos ar gydymo vaistais alternatyva.“
Taigi, autofagija ir badavimas paprastai tariant yra išsivalymo forma, kurio metu atsiranda daugiau vietos sveikiems ląstelės komponentams. O šlamšto kaupimasis ląstelėje gali būti senėjimo priežastis. Senų baltymų kaupimosi pasekmės gali būti dvi: Alzheimerio liga ir vėžys. Alzheimerio liga pasireiškia tuomet, kai smegenyse ima kauptis nenormalūs baltymai – arba beta amiloidas, arba Tau baltymas. Taigi, jei autofagija išvalo organizmo denatūravusius baltymus, būtų logika, jei šis procesas galėtų apsaugoti nuo Alzheimerio ligos išsivystymo.
Kitas badavimo pranašumas – kamieninių ląstelių regeneracija
Nors suaktyvinta autofagija yra pagrindinis badavimo pliusas, tačiau jis teikia ir daugiau naudos.
Tyrimas, išleistas „Kamieninių ląstelių“ žurnale, rodo, jog prailginto badavimo ciklai ne tik apsaugo imuninę sistemą, bet taip pat skatina imuniteto regeneraciją, veikdamas ramybėje esančias kamienines ląsteles.
Badaujančių pirmoje klinikinių tyrimų fazėje dalyvaujančių chemoterapiją gaunančių pacientų kraujyje buvo rastas ženkliai sumažėjęs leukocitų skaičius. Tuo tarpu tyrime su pelėmis badavimas „įjungė regeneracijos mygtuką“, todėl pasikeitė signalo perdavimo kelias kepenų kamieninėse ląstelėse, kurios yra atsakingos už kraujo ir imuninės sistemos atsinaujinimą. Prailgintas badavimas verčia organizmą naudoti gliukozės atsargas, riebalus ir ketonus, taip pat suskaido pažeistus baltuosius kraujo kūnelius.
Kiekvieno badavimo ciklo metu sumažėjęs leukocitų kiekis skatina naujų gamybą. Tiksliau tariant, prailgintas badavimas sumažina fermento PKA kiekį. Anksčiau buvo rasta, jog šis procesas prailgina paprastų organizmų gyvenimo trukmę. Prailgintas badavimas taip pat sumažina augimo faktoriaus hormono kiekį, kuris siejamas su senėjimu, naviko progresavimu ir didina vėžio išsivystymo riziką.
Kaip badauti protarpiais ir aktyvinti autofagiją
Nors yra daug badavimo būdų, tačiau vienas iš priimtiniausių – protarpinis badavimas (PB). PB yra cikliškas ir trumpalaikis, todėl nesunku priprasti. PB skatina dėmesingumą ir suteikia daugiau energijos nei būnant pastovioje virškinimo būsenoje.
Paprasčiausias būdas PB – pasirinkti nevalgymo tarpą ir laikytis jo. Tai gali būti aštuonių valandų ar mažesnis. Patartina šio tarpo nedidinti, jei norite gauti daugiausiai naudos. Aštuonių valandų tarpo pavyzdys galėtų būti nuo 11valandos iki 19, jei paprastai valgote vėliau, tuomet galėtumėte badauti nuo 15 iki 22valandos.
Badaudami jūs galite gerti gėrimus, kuriuose nėra kalorijų, pavyzdžiui, vandenį su citrina, arbatą ar kavą (be pieno ir cukraus). Sausas badavimas (nevalgymas ir negėrimas) taip pat naudingas organizmui; tačiau sausas badavimas skatina dar gilesnę detoksikaciją, todėl turėtų būti įvedamas iš lėto.
Valgymas po badavimo yra nemažiau svarbus nei pats badavimas. Pirmas patiekalas po badavimo turėtų būti lengvai virškinamas. Sultys, kokoso vanduo ar glotnučiai – puikus pasirinkimas taip pat kaip sultingi vaisiai, pavyzdžiui, vynuogės, vyšnios bei apelsinai. Salotos – antras geriausias pasirinkimas. Užbaigus badavimą žaliais vaisiais ir daržovėmis, jūs galite valgyti keptus patiekalus, nes jūsų virškinimo sistema jau bus suaktyvinta.
Autofagija ir badavimas yra kūno atsinaujinimo paslaptis. Strategiškai ir sistemiškai naudojant šiuos įrankius galite pagerinti savo sveikatos būklę.
Skaityti komentarus