°C
      2024 04 20 Šeštadienis

      Kas nusineša 9 mln. gyvybių per metus?

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2019-07-12 08:00:00

      Tai kasmet nužudo daugiau žmonių nei karas ar smurtas. Daugiau nei rūkymas ar gamtos stichijos. Daugiau nei AIDS, tuberkuliozė ar maliarija kartu sudėjus.

      Pasak 2015 metų tyrimo, paskelbto „Lancet“, viena iš šešių priešlaikinių mirčių pasaulyje – kas atitinka maždaug 9 mln. gyvybių per metus – yra susijusi su ligomis, sukeltomis kenksmingo aplinkos poveikio.

      Pranešime teigiama, jog su tarša susijusių mirčių išlaidos pakilo iki 4,6 trilijonų JAV dolerių arba 2,6prc. pasaulinės ekonomikos.

      Epidemiologas Philip Landrigan, pasaulinės sveikatos fakulteto dekanas Ikano medicinos mokykloje Niujorke bei pagrindinis pranešimo autorius teigia, kad tokio tyrimo, kuriame pagrindinis dėmesys būtų skiriamas mirtims, susijusiomis su tarša, dar niekas nėra atlikęs, tad jis atvaizduoja tikrąjį stipriai užterštos aplinkos veidą besivystančiose šalyse.

      „Trąša yra didžiulė problema, kurios žmonės nepastebi, nes jie stebi tik išsibarsčiusias to daleles“, - teigė P. Landrigan.

      9 mln. su tarša susijusių mirčių yra tik spėjamas skaičius ir šis skaičius be jokių abejonių kils, kai bus atrasti geresni tyrimo metodai.

      Daugelis užterštų vietų, kaip, pavyzdžiui, Užsacharis, dar nėra įdiegę taršos sekimo detektorių. „Būtent dirvožemio tarša susilaukė ypatingo dėmesio“, - teigė „CBC“. „Ir vis dar egzistuoja daugybė galimai toksinių medžiagų, kurias ignoruojame. Juk mažiau nei pusė iš 5000 naujų, plačiai paplitusių chemikalų buvo ištirta nuo 1950-ųjų.“

      Nors Azijos bei Afrikos gyventojams gresia didžiausia rizika, tačiau taršos krizė Indijoje yra sunkiausia.

      „Viena iš 4 priešlaikinių mirčių Indijoje 2015 metais buvo susijusi su tarša, tais metais mirė apie 2,5 mln. vaisių“, - praneša „CBC“. „Kinija – antra mirtingiausia šalis. Ten prieš laiką dėl su tarša susijusių ligų mirė 1,8 mln. vaisių arba vienas iš penkių.“

      Kadangi beveik penktadalis priešlaikinių mirčių, susijusių su aplinkos tarša, pasireiškia tokiose šalyse kaip Bangladešas, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Pietų Sudanas bei Haitis, šios šalys turėtų taršai skirti ypatingą dėmesį.

      Neseniai Naujojo Delio gyventojai Diwali šventės metu į dangų paleido uždraustus fejerverkus žinomus kaip PM2.5. Užfiksuotas dalelių ore kiekis siekė 900 dalelių per mln., o tai 90 kartų viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą limitą ir 22 kartus viršijo Indijos limitą.

      Pasaulio neturtingiausios šalys kenčia labiausiai. 92prc. su tarša susijusių mirčių užfiksuojama mažas pajamas gaunančiose šalyse, kur įstatymų ledėjai labiau rūpinasi pramonės vystymu bei ekonomika, o ne gyventojų sveikata.

      Tačiau įstatymų leidėjai šiose šalyse nepastebi, jog aplinkai draugiškų priemonių bei technologijų pasirinkimas grįžta su kaupu.

      Pasak CDC tyrimų, nuo 1980 metų JAV iš viso sutaupė 6 trilijonus JAV dolerių vien pašalinę šviną iš jų tiekiamo benzino.

      Docentas Marc Jeuland iš Duke universiteto, nors nebuvo įsitraukęs į tyrimą, tačiau pabrėžia, kad pranešime galimi persidengimai, nes mirtys kiekvienam taršalui buvo skaičiuojamos atskirai. Pavyzdžiui, kas nors kas buvo veikiamas ir oro, ir vandens teršalų, todėl pastangos, sumažinti mirtingumą, panaikinus vieną taršos šaltinį, neišspręs problemos.

      Skaityti komentarus