Diagnozė išgąsdino

Kaip man buvo 12 metų, pastebėjau, kad mano regėjimas blogėja – nebematau raidžių, mažų detalių ant lentos ar skaičių televizoriaus ekrane. Tai mane išgąsdino. Kartą per labai intensyvią fortepijono pamoką pastebėjau, kad negaliu sugroti, nes nebematau natų – jos visos tiesiog ,,pradėjo plaukti‘‘! Tuo metu buvo labai sudėtingas laikotarpis, fortepijono mokytojos keitėsi kas pusmetį, o nauja muzikos mokytoja pradėjo ruošti mane tarptautiniam konkursui, kuriam turėjau išmokti didžiulę programą per 3 mėnesius. Iššūkis priimtas: konkursai, festivaliai, repeticijos su orkestru, ašaros, stresas, o vėliau – džiaugsmo ašaros ir laureato diplomas. Deja, regėjimas taip neapsidžiaugė. Tėvai nuvedė pas gydytojus, nes ,,taip reikia‘‘ (nors aš pati nenorėjau, verkiau ir norėjau pabėgti). Oftalmologai, nustatę trumparegystę ir tinklainės degeneraciją, išrašė akinius. Šeimoje visi turi puikų regėjimą, todėl tėvai pradėjo tai aiškinti mano darbu su kompiuteriu ir knygų skaitymu aistra. Prisimenu save tą dieną, kai gydytoja pasakė: ‘‘Tai yra trumparegystės patologija. Nieko padaryti mes negalime, nes tavo akis yra labai didelė. Jei tinklainė atšoks, kuo greičiau kreipkis ir mes ją tau pritvirtinsime lazeriu‘‘. Lazeriniu spinduliu deginti akies tinklainės kraštus? Ne už ką.

Kitų metodų paieškos lėmė studijų pasirinkimą

Jau tada pradėjo vystytis mano nepriklausoma nuomonė ir kitų gydymo būdų paieškos. Kažkas gali atsitikti su mano regėjimo, o aš nežinau kaip, kada ir kaip tai sustabdyti? Šis klausimas nedavė man ramybės ir pradėjau aktyvias atsakymų paieškas, kurios nulėmė mano tolesnius žmogaus biologijos, psichologijos ir sveikatos mokslus, pažintis su Sigita Kriaučiūniene, sveikuolių sąjunga ir pokyčius gyvenime. 

Pirma, pradėjau ieškoti informacijos norėdama atsakyti į klausimus: kas tai yra tinklainės degeneracija. Kas galėjo turėti įtakos jos vystymuisi? Geriausiu ,,gidu‘‘ šioje kelionėje tapo V. H. Bates‘o knyga ,,Kaip matyti be akinių?‘‘, kurią pradėjau studijuoti ir analizuoti nuo A iki Z. Kaip studentai ruošiasi egzaminui, taip aš įdėmiai sėmiausi žinių būdama dar moksleivė. Tačiau strategiškas mąstymas neduodavo ramybės - ar užteks vien tik žinių? Pradėjau taikyti Bates‘o metodus: centralizacija, palmingas, soliarizacija, skaitymas arti/toli, judėjimas, posūkiai ir daug kitų, kuriuos Lietuvos sveikuolių sąjunga pristato per stovyklas ir paskaitas.

Šeima nepalaikė

Dabar taip gera prisiminti, kokia buvau laiminga radusi šiuos metodus! Iš karto pradėjau visiems apie tai pasakoti, bet nei šeima, nei draugai palaikymo neparodė. Visgi kiekvieną dieną dariau soliarizaciją ir palmingą. V. Ždanovo paskaitos gaivino mano įkvėpimą ir drąsino dirbti toliau. Kai paklausiau jo, ar įmanoma išgydyti tinklainės degeneraciją, jis man tiesiai atsakė: „Jei darysi viską, ką sakau, tai bus įmanoma‘‘. Jau kitą dieną,  vieną valandą ryte ir vieną valandą vakare dariau pratimus, rašiau dienoraštį, o svarbiausia – pradėjau analizuoti save, savo emocijas, kaip reaguoju į stresą, ką valgau, kokie įpročiai mane kontroliuoja, kurie padeda, o kurie tiesiog griauna vidinę ramybę. Mano regėjimo gerinimo kelionė įsibėgėjo. Prieš kursus pas V. Ždanovą buvau su tinklainės degeneracijos diagnoze, nešiojau -3 D akinius, mačiau tik pirmą eilutę paskaitoje, o jau po metų kiti oftalmologai rašė -2 D akinius ir nerado jokios tinklainės degeneracijos požymių. Suveikė? Stebuklas? Nuolatinis darbas su savimi, asmenine tobulėjimas, naujų įpročių taikymas lydi pokyčius mūsų neurobiologijoje, fiziologijoje, o netgi molekulinėje genetikoje! Jei išmoksime kontroliuoti savo emocijas ir stresą, kurti pozityvią aplinką, mažinti kortizolio (baimės hormono) lygį, mūsų ląstelėse įvyks molekuliniai pokyčiai arba kitais žodžiais – nepaprasti stebuklai!

Regėjimas – gražiausia gamtos dovana

Regėjimo tikslas - grožėtis tuo, ką matome. Iš psichologijos pusės, tai yra mūsų pačių pasaulio suvokimas, ryšys su pasauliu už mūsų vidinių supratimo ribų. Kai smegenys kovoja su stresu ir nesugeba išlaikyti įtampos, jos pasirenka lengvesnį kelią ir signalizuoja – reikia mažinti informacijos krūvį. Tokiu  būdu ši evoliucinė smegenų adaptacija padeda mums pakelti stresą darbe, mokykloje, konfliktuose ar vis didėjančiuose reikalavimuose. Kai mes pakeičiame savo aplinką, pojūčius, sumažiname įtampą ir leidžiame sau sustoti ir grožėtis saulėlydžiu, stebuklai įvyksta, tik dažnai gydytojai/mokslininkai/genetikai nemoka jų paaiškinti, nes vieno konkretaus atsakymo nurodytame knygos puslapyje nerasi. Jis slepiasi mūsų gyvenime ir realybės suvokime.

Savanorystė regėjimo gerinimo stovyklose

Mano istorija davė man vertingą pamoką ir galimybę semtis žinių, todėl dabar noriu skleisti Bates‘o metodą ir Lietuvos sveikuolių sąjungos rengiamose regėjimo gerinimo stovyklose. Kiek iš mūsų žino, kad pagal statistiką 90% paauglių Azijos šalyse turi trumparegystę, o 2050 m. pusė pasaulio gyventojų bus trumparegiai? Be to, ši liga gali baigtis glaukoma, kataraktą, aklumu. Pasaulio sveikatos organizacija jau 2016 metais vadino trumparegystę ,,nauja epidemiją‘‘, keliančia reikalavimus naujų gydymo metodų atradimui.  Ši informacija privalo nešokiruoti, o dar labiau motyvuoti ir keisti regėjimo problemų supratimą. Manau, kad kuo daugiau žmonių sužinos apie Bates‘o metodą, tuo didesne tikimybė išvengti kataraktos, glaukomos ar regėjimo praradimo, užtikrinant laimingą sveiką ateitį. Administruoju Facebook puslapį Bates Method Lithuania anglų kalba ir savanoriausiu pavasario regėjimo gerinimo stovykloje „Šalin akinius!”