Literatūros apžvalgoje, paskelbtoje 2022 m. gegužės mėnesio „Asian Journal of Psychiatry“ numeryje, buvo apžvelgta 11 psichikos reakcijų į mRNR arba vektorių pagrįstą COVID-19 skiepų atvejų. Pradiniame straipsnyje buvo paminėta 14 atvejų, o po peržiūros 11 atvejų buvo patvirtinti psichikos sutrikimai, o trys mažiau svarbūs atvejai buvo atmesti.

Keturi atvejai buvo moterys, šeši atvejai buvo vyrai, o apie likusį nebuvo pranešta. Tipiškas atvejis buvo jaunas arba vidutinio amžiaus suaugęs žmogus. Vidutinis amžius buvo 40 metų.

Iš šių 11 atvejų buvo penki psichozės atvejai. Buvo pranešta apie tris atvejus, kai pasikeitė psichikos būsena, kuriai būdinga dezorientacija, haliucinacijos po kelių valandų ar dienų nuo vakcinacijos. Du atvejai sirgo manija, o vienas – depresija.

Daugiau nei du trečdaliai nepageidaujamų reiškinių įvyko po pirmosios vakcinos dozės gavimo. Visais atvejais simptomai pasireiškė nuo kelių valandų iki 10 dienų po vakcinacijos.

Beveik pusė psichikos pasireiškimų, apie kuriuos pranešta, buvo sušvirkštus „AstraZeneca“ (AZ) vakcinos.

Žemiau pateikiami du reprezentatyvių atvejų pavyzdžiai.

2021 m. spalio mėn. žurnale „Psychiatry Research“ buvo paskelbta ataskaita. Ataskaitą parengė ekspertai iš Psichiatrijos ir elgesio sveikatos departamento Stouni Bruko universitete Niujorke ir Nortporto veteranų administracijos medicinos centro Niujorke.

Ataskaitoje aprašomas 31 metų vienišas ispanų kilmės vyras, kuris neturėjo psichikos sutrikimų. Gavęs pirmąją mRNR COVID-19 vakcinos dozę, jis pasielgė keistai ir nesuvokiamai. Konkrečiai, jis tapo nerimastingas, budrus ir pompastiškas, taip pat patyrė haliucinacijų. Jis netgi supainiojo kolegą su savo mylimąja ir ligoninės kambaryje kalbėjosi su savimi, sakydamas, kad su juo bendrauja ligoninėje esantis EEG aparatas. Po trijų savaičių vyras gavo antrąją vakcinos dozę, ir jo simptomai labai pablogėjo.

Buvo dar vienas psichozės atvejis, kurį sukėlė ne mRNR vakcina. Šiuo atveju pacientas yra 51 metų baltaodis vyras, neturintis psichozės ar neurologinio vystymosi vėlavimo ir šeimos psichikos ligų. Pirmuosius metus jis gyveno mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje ir nepatyrė didelių traumų. Jis turi išradingą asmenybę, sėkmingą karjerą ir stabilią ilgalaikę partnerę.

Pirmąją AZ vakcinos dozę šis vyras gavo 2021 m. kovo viduryje. Po kelių dienų jam pasireiškė į gripą panašūs simptomai ir stiprus „skilimo“ galvos skausmas – jausmas, kad jis buvo padalintas į keletą asmenų.

Praėjus dešimčiai dienų po skiepijimo, jo žmona pastebėjo, kad jis patiria pažinimo sutrikimų, jaučiasi sumišęs laike ir vietoje, negali parašyti nieko prasmingo, turi klausos haliucinacijų. Jo elgesys keistai pasikeitė, jis net nustojo valgyti, gerti ir bendrauti. Todėl jis greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę. Jo galvos tomografija ir įprastiniai kraujo tyrimai nerodė jokių nukrypimų, todėl jis buvo perkeltas į psichiatrijos skyrių.

Jokios kitos ligos priežasties nerasta, o tarpas tarp jo skiepų ir psichozės pradžios buvo trumpas. Vėliau paciento simptomai išnyko savaime, nenaudojant psichotropinių vaistų. Todėl preliminariai buvo nustatyta, kad šiam pacientui psichikos ligą sukėlė vakcina nuo COVID-19, o autoimuninio encefalito galimybė nebuvo visiškai atmesta.

Sąvoka „naujai pasireiškusi psichozė“ reiškia pirmą psichozės pasireiškimą pacientui, kuris anksčiau neturėjo psichozės. Abu minėti atvejai yra naujai pasireiškusios psichozės, o jų ligos pradžia buvo labai arti skiepijimo momento, todėl yra didelė tikimybė, kad jų ligos pradžia yra priežastiniu ryšiu su vakcinacija.

Kodėl vakcinos gali sukelti naują psichozę?

Pirma, SARS-CoV-2 virusas gali sukelti stiprų imuninį atsaką organizme, kuris išskiria didelį kiekį uždegiminių citokinų, kurie gali pažeisti nervinių ląstelių struktūrą ir funkciją bei padidinti psichozės riziką.

2021 m. Europos neurologijos žurnale paskelbtoje apžvalgoje iš 129 008 pacientų, užsikrėtusių COVID-19 23 tyrimuose, buvo nustatyti 138 žmonės, sergantys encefalitu (smegenų uždegimu). Šių pacientų vidutinis laikas nuo COVID-19 infekcijos diagnozės iki encefalito pradžios buvo 14,5 dienos, sergamumas 0,2 proc., o vidutinis mirtingumas – 13 proc. Dažni encefalito simptomai yra sąmonės netekimas arba sumažėjęs lygis (77,1 proc.), pakitusi psichinė būsena (72,3 proc.), traukuliai, galvos skausmai ir silpnumas.

2016 m. žurnale „Molecular Psychiatry“ paskelbta metaanalizė atkreipė dėmesį į tai, kad pacientams, sergantiems psichikos sutrikimais, būdingi būdingi kraujo citokinų pokyčiai. Viruso patogeniškumas COVID-19 pandemijos pradžioje buvo didelis, o visos dabartinės vakcinos nuo COVID-19 buvo sukurtos remiantis senuoju virusu.

Ką siūlome daryti? Pasaulio biologinės psichiatrijos draugijų federacija (WFSBP) ir Kanados nuotaikos ir nerimo gydymo tinklas (CANMAT), psichiatrų ir gydytojų iš 15 šalių komanda, išsamiai išanalizavo terapinį maisto papildų poveikį žmogaus psichikos sutrikimams ir nustatė, kad kai kurie maisto papildai gali gydyti šizofreniją. Efektyvumo mažėjimo tvarka jie yra:

Metopterinas

N-acetil-L-cisteinas (NAC)

Vitaminas D

Omega 3 riebalų rūgštys (ne gydomosios, bet gali užkirsti kelią rizikos veiksniams virsti psichoze)

Ateityje, kai žmonės pagilins savo supratimą apie protą ir nežinomybę, gali atsirasti daugiau įžvalgų apie žmogaus kūną, gyvybę ir materiją, taip pat atsiras daugiau būdų gydyti ir kontroliuoti psichikos ligas.

Šaltinis