Atsisėskite ir apsižvalgykite. Apželkite aplinką, žmones, garsus, kvapus – viską. Stenkitės tik stebėti, nebandykite klasifikuoti, kategorizuoti ar teisti aplinkos ir jų dalyvių.

Kai sąmonė bandys vertinti žmonių rūbus, šukuosenas, priminkite jai, jog dabar tik stebite aplinką ir gražinkite dėmesį ten, kur jis buvo prieš tai. Kai sąmonė bandys nuspręsti, ar pastatai, esantys aplink jus, yra gražūs ar ne, sugrąžinkite dėmesį. Net jei sąmonė bandys prisiminti, pavyzdžiui, medžio ar mašinos pavadinimą, grąžinkite ją į stebėjimo būseną.

Kai stebite medį, galvojate: „gerai, tai medis, jis turi lapus. Jis rudas ir žalias ir krypsta šiek tiek į šoną. O medyje voverė! Ji ką tik nušoko nuo vienos šakos ant kitos!“ Vietoje to, tiesiog žiūrėkite į medį, negalvokite nieko, priimkite jį kaip kažkokį daiktą, esantį ten.

Tai leidžia mums sutelkti dėmesį ir gyventi šia sekunde. Tai atskleidžia visus pasakojimus, kuriuos sąmonė nori mums papasakoti ir ego įtaką kiekvienam mūsų gyvenimo momentui. Šis pratimas labai atpalaiduoja, nes paprastai to nedarome kiekvieną dieną.

Dažniausiai mes kažkur einame ar laukiame, arba įdėmiai kažką stebime. Mes neskiriame lako aplinkai skenuoti, kur nieko nesmerkiame tiesiog jaučiame. Ramybė ir laisvė slepiasi šioje būsenoje - už visų baimių, nerimo ir emocijų.

Kitas eksperimentas

Yra kitas pratimas. Galbūt esate pastebėję, jog būnant ramioje aplinkoje, kur nėra nė vieno žmogaus ir visi daiktai stovi vienoje vietoje, vis tiek jaučiatės išsiblaškę? Pabandykite iškelti galvą į viršų ir vietoje to, kad eitumėte nuleidę galvą ir stebėtumėte savo žingsnius, sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Vėliau atraskite jums labiausiai tinkamą ėjimo tempą ir skenuokite aplinką.

Visos pašalinės mintys dingsta. Šiek tiek greitesnio ėjimo, pakeltos galvos ir kvėpavimo kombinacija – nuostabus būdas, kuris leidžia pajusti, ką reiškia tuščia, be pašalinių minčių galva.