Monopolizuota rinka – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien lietuviai turi mokėti už būsto paskolas daugiausiai Europos Sąjungoje. Lyg to būtų maža, maisto kainų brangimas Lietuvoje, pasak „Eurostat“ – vienas didžiausių, nes maisto kainos brango net 34,7 proc., lyginant praeitų metų gruodžio mėnesį su 2021 metų gruodžiu. Elektros rinkos liberalizavimo procesas, kai rinkoje leista veikti nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, kurie konkuruodami turėjo pasiūlyti gerokai geresnes kainas vartotojams, nesukūrė galimybės teikėjams tolygiai pasidalinti rinkos dalies. Šių metų sausio 23 dienos duomenimis, kuriuos pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ matyti, kad didžiąją elektros energijos tiekimo rinkos dalį – net 78 proc. turi valstybinis tiekėjas „Ignitis“, o likusią dalį dalinasi likę tiekėjai.

Konkurencijos stoka finansinėje šalies sistemoje

Išaugusi infliacija, kuri šiandien Lietuvoje siekia 21,7 proc., stabdoma Europos Centriniam bankui didinant palūkanų normas. Dar praeitų metų rudenį, pagrindinės palūkanų normos padidintos 75 baziniais punktais, o šiemet palūkanų norma padidinta dar 50 bazinių punktų. Europos Centrinis bankas žada didinti palūkanų normas ir ateityje. Tikimasi, kad galutinė bazinių palūkanų normų didinimo riba bus 3,25 proc.

Dėl Europos Centrinio banko padidintos palūkanų normos pakilo Euribor, padvigubinęs būsto paskolų palūkanas Lietuvos žmonėms. Pernai lapkričio mėnesį būsto paskolų palūkanų norma pasiekė daugiau nei 4 proc. ir buvo didžiausia tarp visų euro zonos šalių.

Kredito įstaigų institucijų koncentruota rinka ir didelis būsto paskolų su kintančiomis, nefiksuotomis palūkanomis, kai pastarosios yra susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis Euribor, skaičius Lietuvoje lėmė tai, kad vidutinės visų išduotų paskolų palūkanos Lietuvoje pernai pakilo net iki 3,5 proc. Paradoksalu, kad šiandien turime mokėti dvigubai didesnes būsto paskolų palūkanas už prancūzus, kurių palūkanos siekia 1,91 proc., airius – 2,68 ar ispanus, mokančius už būsto paskolas 2,7 proc. sudarančias palūkanas. Ką šalies gyventojams reikės daryti, jei paskolų palūkanos dar pabrangs, gerokai padidėjus pragyvenimo išlaidoms?

Matant itin skirtingą palūkanų kainodarą bendrijos šalyse galima įtarti, kad konkurencija finansų sektoriuje Lietuvoje yra nepakankama. Turime didžiuosius bankus, kurie vien ir dominuoja rinkoje. Matyt, vargu, ar galime tikėtis mažesnių bankų įkainių, kai kredito rinkoje turime vos kelis didžiuosius bankus, teikiančius būsto paskolas.

Paskolos su kintančiomis palūkanų normomis leido bankams perkelti padidėjusias palūkanas vien ant skolininkų pečių ir tuo pat metu smarkiai pagerinti veiklos rezultatus. Vienas iš Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų, uždirbo net 64 proc. daugiau nei 2021 metais – 143 mln. eurų. Bendras bankų pelnas šiais metais Lietuvoje gali pasiekti rekordinę sumą – net milijardą eurų! Beveik visos paskolų sutartys šiandien šalyje yra sudaromos taikant kintamas palūkanų normas, tuo tarpu pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas – mažai galimybių arba tai yra labai brangu. Kitose Europos šalyse atvirkščiai, kur palūkanų norma yra mažesnė, net 58 proc. žmonių renkasi fiksuoti palūkanas.

Liūdina ne vien, kad mes šiandien turime ribotas galimybes pasirinkti finansinę instituciją, kuri siūlo patraukliausią kainodarą, bet ir esame įpareigoti rinktis taikyti kintamąsias palūkanų normas skolindamiesi, nes tai kainuoja pigiau. Negana to, nebeturime galimybės uždirbti, jei padedame laikyti indėlį banke. Šių metų vasario pradžioje vos šeši mažieji bankai siūlo 2 proc. ir didesnes palūkanas už 12 mėnesių indėlį. Didesni bankai – siūlo tik iki procento palūkanų už indėlį.

Šlubuojantis elektros rinkos liberalizavimas

Atpigus elektrai, kurios kaina „Nordpool“ biržoje svyravo ir vidutiniškai sudarė 91,66 Eur/kWh, nepriklausomi tiekėjai Lietuvoje atpigino savo planus 3 – 15 proc. su fiksuota elektros energijos kaina. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos internetiniame puslapyje nurodžius metinį ir mėnesinį elektros suvartojimą, galima matyti visų nepriklausomų elektros tiekėjų planus, kurie Jums, priklausomai nuo suvartojamo elektros energijos kiekio, pasiūlo realiausią.

Nurodžius, kad per metus elektros suvartojama 1200 kWh, o per mėnesį 100 kWh, programa Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos internetiniame puslapyje pateikia visus nepriklausomų tiekėjų planus, tarp kurių valstybinio elektros tiekėjo „Ignitis“ siūlomas planas – vienas brangiausių, lyginant su likusiais dviem tiekėjais. Pavyzdžiui, „Elektrum Lietuva“ siūlo praktišką planą, kurio kaina su valstybine kompensacija yra 23,69 Eur/mėn., „Ignitis“ planas, pavadinimu „Ignitis Minimalus“ yra brangesnis – 25,27 Eur/mėn.

Ar didžiausią kainą vartotojams siūlantis „Ignitis“ nesinaudoja situacija, užimdamas didžiausią elektros energijos rinkos dalį? Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, „Ignitis“ viso turi net 78,2 proc. buitinių vartotojų ir juridinių asmenų visoje Lietuvoje, o tai yra net 537,177 vartotojai, kurie pasirinko šį tiekėją po II-ojo liberalizacijos etapo. Palyginimui, „Elektrum Lietuva“ turi 76,619 klientų ir yra antras tiekėjas pagal vartotojų skaičių po „Ignitis“, užimdamas 10,6 proc. elektros tiekimo rinkos šalyje. „Enefit“ turi tik 10,5 proc. rinkos ir vos 74,028 klientus. Šie skaičiai įrodo, kad elektros tiekimas yra sutelktas vienose rankose, o tai sukelia riziką elektroms kainoms ar naujų produktų pasiūlymui rinkoje, kurie būtų patrauklesni vartotojams.

Naudojantis tuo, kad elektros rinkos liberalizavimo procesas nesukūrė pakankamos konkurencijos, vartotojai yra priversti susitaikyti su vienašališkai keičiamais sutarties planais. Dar visai neseniai didžiausias elektros tiekėjas šalyje buvo informavęs net 40 tūkst. klientų apie tai, kad ketina atsisakyti nefiksuoto termino planų, siekiant suvaldyti augančias kainas.

Visuomeninis elektros tiekėjas „Ignitis“ siūlo vartotojams planą, kur kaina iki valstybės kompensavo siekia 0,56 Eur/kWh. Minėtas planas galioja iki 2026 metų, vadinasi mažiausiai dar tris metus tokie vartotojai, kurie suvartoja iki 1000 kW per metus, turės mokėti nustatytą plane sumą. Taikant valstybės kompensaciją elektrai, vartotojai, pasirinkę „Ignitis“ siūlomą Standartinį planą moka 0,28 Eur/kWh. Šiandien elektros rinkoje elektros kaina siekia apie 0,10 Eur/kWh, todėl kodėl valstybė turi primokėti „Ignitis“? Ar tai nėra organizuotas grobstymas stambiu mastu? Ar neturėtų Valstybės kontrolė ir kitos organizacijos įvertinti elektros kainų, kai visuomeniniam tiekėjui iš biudžeto primokama gerokai didesnė kompensacijos suma, nei reali elektros kaina rinkoje?

Valstybė gyventojams kompensuoja iki 28,50 ct/kWh su PVM už suvartotą elektros energiją. Vis dėlto, jau dabar pasigirsta nuogąstavimų, kad elektros kompensavimas negalios amžinai, nes šalies biudžetas už elektros ir dujų kompensacijas praranda maždaug 815 mln. eurų per metus. Jei subsidijos skyrimas gyventojams nustos galioti, gyventojams teks patiems sekti tiekėjų kainas ir jas analizuoti, kad gauti tokias paslaugas už prieinamą kainą.

Didieji mažmeninės prekybos tinklai

Skirtingai nei komercinių bankų, prekybos centrų Lietuvoje turime per daug. Pasak „Euromonitor International“ rinkos tyrimų kompanijos, mažmeninės prekybos tinklai artėja prie 90 proc. rinkos dalies, tuo metu nepriklausomų, smulkiųjų pardavėjų gretos mažėja.

Pirmą kartą sparti prekybos tinklų ekspansija buvo 1997 metais, kai smulkieji prekybininkai pamažu buvo išstumiami iš mažmeninės rinkos. Vis dėlto, sparčiausias prekybos tinklų plėtros metas – 2000 – 2004 m., kai prekybos centrų skaičius padidėjo daugiau nei 2,2 karto, o smulkiųjų parduotuvių per tą patį laiką sumažėjo apie 15 proc.

Vargu, ar šiandien būtų protinga kalbėti apie dar didesnį skaičių naujų prekybos centrų, kurie ateitų į Lietuvos rinką, kai turime 5 didžiuosius prekybos centrus ir 2 centrus, veikiančius pagal franšizę, viso aptarnaujančius 3 milijonus gyventojų. Esantys centrai šiandien turėtų būti priversti išties nuožmiai konkuruoti, pasiūlydami maisto produktus ir kitas prekes kuo patrauklesnėmis kainomis pirkėjui. Nepaisant to, kainos daugumoje prekybos tinklų yra panašios ir skiriasi nežymiai. Remiantis „Pricer.lt“ portalo duomenimis, 1 kilogramas bananų „Rimi“ parduotuvėse vasario 7 dieną kainavo 1,79 eurus, ta pati bananų kaina dominavo internetinėje parduotuvėje „Barbora“, parduotuvėse „Aibė“ ir „IKI“.

Vertinant tai, kad didžiuosiuose prekybos centruose produktų kainos yra panašios, gal vertėtų svarstyti galimybę, kad į prekybos sektorių ateitų tokios parduotuvės, kuriose produktai būtų parduodami tiesiogiai iš šalies ūkininkų. Tokios parduotuvės leistų ne tik sumažinti maisto produktų kainas, nes tiekimo grandinė trumpėtų – prekybininkų dalis ir antkainiai neįsiskaičiuotų į galutinę produkto kainą, bet ir pasiūlytų pirkėjui įsigyti kokybiškesnį, vietoje pagamintą, šviežesnį produktą.

Tai, kad perdirbėjai ar kiti maisto tiekimo grandinės dalyviai skriaudžia ūkininkus, gaminančius produktą, įrodo pieno supirkimo kainų nuosmukis, kai ūkininkams mokama tik po 0,31 euro centų už litrą 2– 2,5 proc. riebumo pieną (o vasario mėnesį ši kaina dar mažės), kuris prekybos centre kainuoja net iki 1,95 euro. Vertinant prekybininkų antkainių politiką ir gana ribotą konkurenciją, maisto kainas galėtume sumažinti, paskatindami ūkininkus kooperuotis ir steigti parduotuves, kur būtų parduodama jų pačių rankomis užauginta produkcija.

Tikime, kad laisva rinka išspręs maisto, energetikos ar brangių palūkanų kainas, neužtikrindami, ar tikrai ši mūsų rinka yra pakankamai laisva ir joje dominuoja lygios konkurencinės sąlygos visiems, nepriklausomai ar esi stambus verslas, ar tik smulkusis. Turime daug skirtingų valstybinių įstaigų, kurios turi kontroliuoti šalies finansų rinką, stebėti, ar nėra taikomi karteliniai susitarimai tarp skirtingų verslų, tačiau šioms institucijos vis dar nepavyksta iškovoti Lietuvos žmonėms palankesnių kainų, kokybiškesnių produktų, pigesnio skolinimosi taikant ne vien kintamąsias, bet fiksuotas palūkanų normas. Kviečiu valstybinių įstaigų darbuotojus pradėti dirbti savo tautiečių labui, inicijuojant priemones, kurios pažabotų bet kokius norus nesąžiningam verslui pelnytis žmonių sąskaita. Nevertėtų atmesti ir galimybės įvesti lengvatas tam, kad pažaboti milžiniškas maisto kainas. Kaimyninė Lenkija sumažino PVM tarifą iki 0 proc. siekdama apsaugoti gyventojų galimybes įpirkti maistą. Ispanija taip pat paskelbė apie PVM mažinimą būtiniausiems maisto produktams ir skiria po 200 eurų sieksiančias išmokas tiems namų ūkiams, kurių pajamos per metus yra mažesnės negu 27 tūkst. eurų.

Šaltinis