Vokietija antradienį pranešė apie mažesnį, tačiau visgi ženklų 2019 metų pirmojo pusmečio biudžeto perteklių, vis garsėjant raginimams Berlynui didinti viešąsias išlaidas, kad būtų išvengta recesijos.
45,3 mlrd. eurų valstybės iždo perteklius buvo mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai siekė 51,8 mlrd. eurų, o visų 2018-ųjų perteklius buvo 62,4 mlrd. eurų, pranešė federalinė statistikos tarnyba „Destatis“.
Pastaruosius penkerius metus didžiausio Europos ūkio biudžetas išliko perteklinis. Praėjusio pusmečio biudžeto perteklius atitiko 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai rodo, kad kanclerės Angelos Merkel vyriausybė galėtų šiek tiek atleisti vadeles ir paskatinti vangų augimą.
„Destatis“ taip pat patvirtino, kad Vokietijos BVP augimas antrąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., o visi ženklai rodo, kad šį ketvirtį jis toliau mažės – įvyks vadinamoji techninė recesija.
Vokietijos ekonomika, smarkiai priklausoma nuo eksporto, jautriai reaguoja į įtampą pasaulinės prekybos srityje, ypač kylančią dėl konflikto tarp Vašingtono ir Pekino bei neapibrėžtumo, kurį lemia Didžiosios Britanijos numatomas pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) spalio pabaigoje.
Remiantis duomenimis, pakoreguotais pagal sezoniškumą, Vokietijos eksportas sumažėjo 1,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, o importas – 0,3 proc., pažymėjo „Destatis“.
Lyginant metinius rodiklius, eksportas sumažėjo 0,8 proc. – pirmą kartą per šešerius metus.
„Juodojo nulio“ biudžetas
Didėjant nerimui dėl visuotinio nuosmukio, A. Merkel vyriausybė susiduria su vis garsesniais raginimais namuose ir užsienyje skirti daugiau lėšų investicijoms arba sumažinti mokesčius, kad būtų palaikoma ekonomika.
Prieš didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Bjarice Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paminėjo Vokietiją kaip „šalį, turinčią pajėgumų“ stimuliuoti ekonomiką, ir pasiūlė A. Merkel apsvarstyti šią galimybę.
Savo šalyje A. Merkel taip pat susiduria su raginimais atsisakyti vadinamojo juodojo nulio biudžeto balansavimo dogmų.
Visgi atsižvelgiant į šį savaitgalį ir kitą mėnesį vyksiančius svarbius regioninius rinkimus, būtų rizikinga keisti tarp rinkėjų populiarią politiką.
Nepaisant palankių paskolų finansavimo sąlygų ir poreikio investuoti į infrastruktūrą, A. Merkel atsisako svarstyti politikos pakeitimus, kurios kursas tvirtai nubrėžtas iki 2021 metų.
Kanclerė pareiškė, kad Vokietija „negali tvariai gyventi nepaisydama savo galimybių“ ir turi būti pajėgi finansuoti valstybines pensijas senėjančiai visuomenei.
Aistringas tokio požiūrio kritikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas (Polas Krugmanas) neseniai vėl sukritikavo Vokietijos „žlugdantį apsėstumą valstybės skola“.
Net jei Berlynas nuspręstų didinti įsiskolinimą, jo veiksmų laisvė būtų ribota, nes šalies konstitucijoje yra numatytas „stabdis“, kuris riboja metinį deficitą iki 0,35 proc. BVP.
„Commerzbank“ analitikai apskaičiavo, kad tai leistų naudoti tik ribotus išteklius – „vos penkių milijardų eurų fiskalinę paskatą 2020 metais.“
Skaityti komentarus