„Dėl palūkanų normų kilimo aš apskritai buvau pakankamai skeptiškai nusiteikęs. Aš to neneigiu, prisipažįstu, čia turbūt buvo viena didesnių mano klaidų. Tikrai nesitikėjau, kad Europos Centrinis Bankas taip agresyviai imsis palūkanų normų kėlimo. Kodėl jis tai daro? Jie paniškai bijo, kad infliacija, kuri pagrinde sukelta energijos kainų šuolio, ji išplis ir taps nekontroliuojama“,- antradienį surengtoje „Luminor“ ekonomikos apžvalgoje sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tarpbankinė 6 mėnesių Euribor palūkanų norma jau artėja iki 1,5 proc., o rinkos dalyviai tikisi jos didėjimo net iki 2,5 proc. ateinančiais metais. Vis tik, jo vertinimu, būtų daug geriau, jeigu skolinimosi kainų brangimo šokas euro zoną būtų palietęs anksčiau, dar prieš prasidedant energetikos kainų krizei.
„Aišku, būtų geriau, jeigu šis šokas būtų buvęs anksčiau. Infliacijos augimas dalinai yra pasekmė to, kad pandemijos baimė atėjo ir praėjo, o ekonomikos skatinimas užsiliko. Mes tik dabar, šiais metais gauname Europos Sąjungos paramą, kuri buvo skirtai kovai su pandemija“,- tvirtino jis.

Anot Ž. Maurico, dabar euro zonos šalis teks balansuoti ir rinkti tarp ilgalaikio fiskalinio tvarumo ir ekonomikos skatinimo.

„Tai sumažina vyriausybių galimybes skatinti ekonomiką, nes turbūt daugelis tikisi, kad valstybės ekonomiką vėl galima užpilti pinigais, bet tas užpylimas yra brangesnis. Tai reikia suprasti. Jeigu mes prieš porą metų skolinomės vos ne neigiamomis palūkanomis, tai dabar jau skolinamės arti 3 proc. Aišku, dėl to Vyriausybei teks sudėtingesnis uždavinys“,- aiškino ekonomistas.

Vis tik, „Luminor“ ekspertas prognozuoja, kad brangstant skolinimosi kaštams, kai kurios euro zonos valstybės taip ir nepakels augančios naštos.

„Manau, kad ne“,- paklaustas, ar tokioms šalims, kaip Graikija ir Italija visgi pavyks grąžinti savo skolas, teigė jis.
„Bet matyt bus ieškoma kitų mechanizmų, kaip pratempti tas šalis kartu, nes vienybė bus svarbi“,- svarstė Ž. Mauricas.

ECB apsisprendė bazines palūkanų normas pakelti dar 0,75 proc. punktais

Reaguodama į vis dar augančius infliacijos skaičius, ketvirtadienį Frankfurte ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas šį kartą pakelti 75 baziniais punktais.

Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,75 proc.

Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m.

Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio.

„Šiandien priėmėme sprendimą, kad ir toliau didinsime palūkanų normas... nes manome, kad dar nepasiekėme normų, kurios, kaip tikimės, galėtų padėti sumažinti infliaciją iki 2 proc. tikslo“, – teigė ji.

Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch. Lagarde.

Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.

Infliacija euro zonoje rugpjūtį sudarė rekordinius 9,1 proc. ir gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. metinės infliacijos tikslą.

Po praėjusią savaitę priimtų ECB sprendimų pirmadienį sustiprėjo euro kursas Japonijos jenos ir JAV dolerio atžvilgiu. Kaip pranešama, euro kursas jenos atžvilgiu pakilo 1,6 proc., o dolerio atžvilgiu – 1,4 proc.