Kokios šiuo metu pagrindinės tavo veiklos gyvenime?

Gyvenime esu labai užimtas žmogus ir tai, ką darau, stengiuosi daryti maksimaliai gerai. Pagrindinės mano veiklos - tai sporto klubo “Fankas” valdymas, body pump treniruočių vedimas, buvimas su savo mylima šeima, gilinimasis į mitybos sritį, žmonių konsultavimas, viešojo kalbėjimo mokymasis.

Kaip atradai sportą? Kuo jis tave sužavėjo? Koks sportas optimaliausias žmogui, siekiančiam sveikatingumo?

Vaikystėje buvau mažas ir lieknas, ir tuomet suvokiau, jog privalau sportuoti, kad galėčiau save apginti, bei padėti kitiems. Sportuoju nuo šešerių metų. Trejus metus žaidžiau futbolą, penkerius užsiiminėjau dziudo, dar penkerius fechtavimusi ir, galų gale, susidomėjau sportine aerobika.  Besimokant antrame kurse mums buvo privalomi aerobikos užsiėmimai. Dėstytoja mane pastebėjo, pasakė, kad esu drąsus ir pataikau į ritmą.  Taip šioje srityje prasidėjo mano sportinė karjera. Esu daugkartinis Lietuvos sportinės aerobikos čempionas, dalyvavau trijuose pasaulio čempionatuose, keliuose tarptautiniuose turnyruose. Profesionalus sportas tikrai nėra sveikata, tą galiu drąsiai teigti iš savo asmeninės patirties. Jeigu neprižiūrėčiau savo kūno, nesimaitinčiau augaliniu maistu, jausčiau daug stipresnius profesionalaus sporto padarinius sveikatai. Žmogui, kuris nori, jog sportas padėtų išlikti sveikam, svarbiausia - pastovumas. Per savo ilgą treniravimo karjerą teko matyti daug atvejų, kai žmonės ilgą laiką nesportavę ir užsimanę pradėti pakenkė sau, tikėdamiesi greitų rezultatų.  Norint, jog sportas teiktų naudą sveikatai, jis turi tapti įpročiu. O sporto šaką tai jau kiekvienas gali rinktis pagal save, svarbiausia, jog ji teiktų malonumą ir nereiktų eiti sportuoti per prievartą. Optimaliai sveikatai palaikyti užtenka 3 treniruočių per savaitę, kuomet per daug savęs nespaudžiant siekiamas progresas.

Kiek laiko maitiniesi augaliniu maistu? Koks buvo pagrindinis motyvas tai pasirinkti? Kas buvo sunkiausia pereinamajame etape? Koks dabartinis tavo dienos racionas?

Augaliniu maistu maitinuosi jau beveik 5 metus. Pagrindinis motyvas, tikriausiai, kaip ir daugeliui buvo geresnės sveikatos siekis. Praeityje turėjau dideles odos problemas.  Apėjau net 3 gydytojus, sumokėjau didelius pinigus už gydymą ir vaistus, bet, deja, tai mano problemos neišsprendė. Pats sugebėjau išsiaiškinti, jog visgi  man buvo ne odos, o skydliaukės problemos. Tuomet supratau, jog niekas kitas nepasirūpins mano sveikata ir tai priklauso tik nuo manęs.  Nuo tada prasidėjo mano gilinimasis į sveikatą,  siekiau sužinoti, kaip galėčiau išspręsti savo sveikatos problemas. Galiausiai susipažinau su augaline mityba.  Kai atsisakiau  gyvūninių produktų, mano odos problemos dingo beveik per savaitę. Šiuo metu jaučiuosi daug energingesnis, miegas tapo gilesnis, nebekimba jokios ligos. Pradėjau toliau gilintis į augalinę mitybą, vėliau savo sukaupta informacija ir savo paties patirtimi pradėjau dalintis su kitais, skaityti paskaitas, vesti kursus. Sunkiausia pradžioje buvo mokytis naujų receptų, ieškoti, kur pirkti reikiamus produktus. Nes tuomet, kai pradėjau, Lietuvoje augalinė mityba dar buvo mažai paplitusi. Tai dabar ji vis labiau populiarėja ir žmonėms pakeisti mitybą dėl atsiradusio maisto įvairovės ir veganiško maitinimo įstaigų tampa daug lengviau. Reikėjo priprasti prie naujų skonių, išmokti maitintis taip, kad  būčiau sotus ir gaučiau visas reikiamas medžiagas.

Kokių mitybos principų laikaisi kasdienybėje? Su kokiomis problemomis susiduri, ir dėl ko tai kyla?

Dabar maitinuosi 70 procentu gyvu maistu ir 30 procentų termiškai apdorotu augaliniu maistu. Vasarą valgyti žaliavalgiškai yra daug lengviau dėl sezoninų uogų, vaisių, daržovių. Rytą visada pradedu nuo žalio kokteilio, tiesa, jį išgeriu 3-5 valandos nuo prabudimo. Pietums renkuosi didelį dubenį salotų iki 1 kg su šiek tiek sėklų. Vakarais renkuosi pilno grūdo duoną be mielių ir cukraus kartu su avokadu arba daigintus grikius, avinžirnius. Į maistą nustojau žiūrėti kaip malonumą. Jis mane turi užpildyti, kad jausčiausi sotus. Man jis dabar tapo energijos ir sveikatos šaltinis. Jau daugiau kaip 1,5 metų badauju, tai trunka 1-2 paras. Šis metodas yra puiki organizmo detoksikacinė priemonė. Yoshinori Ohsumi atrado autofagiją ir net gavo už tai Nobelio premiją.  Po tam tikro badavimo laiko kūnas pradeda naudoti savo atliekas kaip energijos šaltinį. Jeigu norite išmėginti badavimą, pirmiausiai reikia nusiteikti psichologiškai, nes smegenys siųs signalus, jog jums reikia pavalgyti. Nors mūsų kūnas be maisto gali išbūti net iki 40 parų be jokios žalios organizmui. Jeigu jaučiate, kad esate labai prisirišęs prie maisto, darykite tarp maisto didesnius tarpus ir stebėkite, kaip jaučiatės. Šiuo metu mano silpnybės - tai šiltas maistas, kurio dažniau norisi šaltuoju metų laiku. Seniau, pvz., labai mėgdavau “Raudona aguona” saldainius ir jaučiau tam priklausomybę, tačiau supratau, jog tai man kenkia. Aš suvalgydavau keletą obuolių ir jusdavau, jog vietoje 5 saldainių suvalgau tik keletą ir po mažu dingo tas potraukis. Vaisiai momentaliai virškinasi ir suteikia saldumo, po jų nebesinori rafinuoto cukraus.

Kokias pagrindines klaidas daro žmonės, pradėję maitintis augalinės kilmės maistu? Kaip to išvengti?

Pagrindinė klaidą, kuomet yra pereinama momentaliai, taip galima padaryti žalos organizmui. Turi pasikeiti miklofora, fermentinė bazė ir šita adaptacija užtrunka. Rekomenduoju pirmiausiai sukaupti informacijos, kurios dabar galybė. Perskaitykite T. Collino Campbello knygą “Natūralus būdas išvengti ligų. Kinijos studija”.  Ten viskas aiškiai ir argumentuotai parašyta, su visomis nuorodomis į mokslinius straipsnius. Augalinė mityba irgi gali būti nesveika, jeigu valgoma daug perdirbto maisto, kuris žalingas organizmui. Labai svarbu įvairovė tam, kad kūnas gautų visas reikiamas medžiagas. Patarčiau atvykti į Vegfest festivalį.  Apsilankykite ne tik maisto mugėje, bet ir bent keliose paskaitose. Ten papildysite savo žinias.

Dėl ko vis daugiau žmonių atsisako gyvūninės kilmės produktų? Kokią žalą jie daro organizmui?

Žmonės pradeda pastebėti, jog kažkas blogai su sveikata, pavalgius dingsta energija ir norisi gulėti, o taip būti juk neturėtų. Informacija dabar visur sparčiai sklinda ir net nesistengdami tuo domėtis žmonės išgirsta iš aplinkinių, perskaito kokį straipsnį. Jeigu tu valgai ta patį ir lauki pokyčių, tai, vadinasi, nemąstai logiškai. Žmonės jaučia, kad kažkas negerai  su maistu, kurį tradiciškai valgėme. Atsiranda vis daugiau naujų straipsnių, knygų apie sveikatą. Mano nuomone, tikrai vyksta pozityvūs pokyčiai. Pats veganizmas labai populiarėja ir plečiasi. Pradeda augti žmonių empatija gyvūnų skausmui, sklisti žinios apie planetos užterštumą. Žemės resursai sparčiai senka, nes reikia išmaitinti vis didesnius žmonių kiekius. Dėl to kertami miškai ir ten maistui auginami gyvūnai, kas ekologiškai daug labiau naudoja žemės resursu,s negu augalinis maistas. Mano nuomone, didžiausia problema yra informacijos slėpimas nuo žmonių. Kalbant utopiškai, jeigu mėsa nežalotų žmogaus, jis galėtų ją valgyti.  Tačiau tam, kad galėtum valgyti mėsą, tu turi kažką nužudyti. Jeigu tu paimi ir kepi steiką aukštesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje, visi baltymai ir molekulės žūsta. Tuomet gaunama amorfine masė, kuri labai apkrauna virškinimo sistemą, pūva ir užteršia kūną. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog raudona mėsa ir perdirbti mėsos gaminiai sukelia vėžį ir prilygina ją tai pačiai kategorijai kaip cigaretės. Kokių dar įrodymų reikia? Didelis gyvūninės kilmės produktų vartojimas sukelia vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, osteoporozę, alzhaimerį. Apsižvalgykite aplinkui: kokia visuomenė jus supa, jeigu ne tas maistas, kurį valgo dauguma, ar žmonės taip stipriai sirgtų ir mirtų anksčiau laiko?

Kokias klaidas, tavo nuomone, daro lietuviai? Kokiais metodais būtų galima pradėti spręsti šią problemą?

Pagrindinė klaida - tai persivalgymas ir galvojimas, jog reikia valgyti tol, kol apsunksi. Tam, kad žmogus sveikai funkcionuotų, nereikia tiek daug maisto. Žmonės valgo per daug kepto ir virto maisto, kuris termiškai apdorojant nuo 43 laipsnių praranda didžiąją dalį maistinių medžiagų.  Reikia domėtis pačiam, iš ko sudarytas tas maistas, kuris yra įprastas valgyti kasdien. Stebėti savo kūną: kaip jaučiamasi suvalgius vaisių, o kaip bandelių. Dabar informacijos apstu, tereikia tik ją pritaikyti praktiškai norint pokyčių savo gyvenime, ypač geresnės sveikatos, nes tai didžiausias turtas, kurio dauguma nevertina, kol neatsitinka kokia rimta sveikatos problema.

Kokia tavo nuomone apie maisto papildus? Ar jie būtini šiais laikais? Jeigu taip, kaip išsirinkti kokybiškus?

Aš skeptiškai žiūriu į maisto papildus. Jeigu daiktas yra stipriai perdirbtas, jis negali teikti naudos sveikatai.  Aš verčiau renkuosi natūralų maistą, kuris yra duotas gamtos. Man kelia juoką, kuomet žmonės kritikuoja cukrų, gaunamą iš vaisių. Jie nesupranta elementarių dalykų: kuo skiriasi natūrali fruktozė su ląsteliena nuo sintetinės fruktozės. Tiesa, maisto papildai nelygu papildams, aš kalbu labiau apie sintetinę maisto papildų pramonę. Mes pabandėme klube pardavinėti natūralius veganiškus baltymų batonėlius, žmonės neperka, jie nori baltyminių batonėlių iš pieno. Jeigu valgomas natūralus subalansuotas maistas, maisto papildai tikrai nėra būtini.

Kauno Vegfest festivalyje skaitysi pranešimą. Apie ką jis bus, kokiems žmonėms patartum ateiti paklausyti? Kokią naudą suteikia tokie festivaliai?

Kadangi aš turėsiu tik 1 valandą, tai 50 minučių planuoju skirti pranešimui, 10 minučių klausimams.  Aš koncentruosiuosi į bendras tiesas apie maistą, energija ir kur rasti naujos informacijos.  Pastebėjau jog į Vegfest ateina daug žmonių, kurie vis dar vartoja gyvūninius produktus. Labai džiugina tai, kad jie nori šviestis.  Aš pateiksiu tokių argumentų, kurie juos turėtų tikrai motyvuoti pereiti link labiau augalinės mitybos.  Aš tikiuosi, jog spėsiu perteikti viską, ką noriu. Tokie festivaliai yra labai vertingi. Aš manau, jog tai turėtų vykti bent 1 kartą į ketvirtį. Kuo dažniau vyks tokie renginiai, tuo labiau žmonės kalbės, eis į juos ir keis savo mitybos įpročius.

Ar gyvenime esi laimingas žmogus?

Be abejo, net labai laimingas, nes turiu du mažus vaikus. Turiu verslą, kuris man teikia džiaugsmą ir tame matau prasmę.  Tačiau iškyla kita problema dėl to, kad aš einu link sveikos, sąmoningos mitybos ir teisingo sportavimo. Deja, daug žmonių to nesupranta ir net praradau klientų. Tačiau aš žiūriu į priekį, nes tikiu: jeigu suteiksiu žmogui visapusiška naudą, jis tikrai pas mane sugrįš. Gaila, jog mažai žmonių tai įvertina.  Aš tikiuosi, jog žmonės ir toliau sąmoningės ir gebės priimti informaciją. Aš dievinu savo mylimą darbą. Nes jeigu tu darai mylimą darbą, tu praktiškai nedirbi.

Kokie metodai labiausiai užtikrina sveikatą? Nuo ko pradėti keisti savo įpročius?

Visų pirma, tai maistas. Skirtinguose literatūros šaltiniuose randu įvairią nuomonę. Vieni autoriai teigia, kad tai 50 procentų priklauso nuo maisto, 20 procentų nuo žemės užterštumo, 20 procentų nuo genetikos, 10 procentų nuo paveldimumo. Tačiau aš manau, jog maistas sudaro 90 procentų sveikatos. Kuo toliau gilinuosi, tuo labiau randu įvairų prieštaravimų ir toliau gilinuosi, nes man šita sritis labai įdomi.  Toliau - privalomas judėjimas ir sportavimas, nes skersaruožiai raumenys skirti tam, kad susitrauktų, kaip ir pas gyvūnus, pvz. beždžiones. Visas pasaulis eina link pasyvaus gyvenimo būdo. Miegas labai svarbu. Kokybiški harmoningi santykiai, draugai, hobis. Kartais reiktų atsiriboti nuo visko, pabūti gamtoje. Pirma reikėtų pradėti domėtis, skaityti, lankyti seminarus. Suvokus, jog ta tradicinė mityba yra labai žalinga, jokiu būdu nepulti prie drastiškų pokyčių, o aiškintis kaip tą padaryti palaipsniui, kad nepakenkti sveikatai. Kūnas pripratęs prie vienokio maisto, staigiai prie kitokio negali persiorientuoti ir tai gali sukelti sveikatos problemų. Pradėjus keisti savo mitybos įpročius niekam per daug nepasakoti, kol naujas gyvenimo būdas netaps įprastu. Nes kaip yra faktų, dėl ko reiktų maitintis tik augaliniu maistu, taip yra ir daug faktų, kodėl galima valgyti gyvūninį ir būti sveikam. Mokslas jau senai patapęs religija, todėl aklai juo nereikia tikėti.

Kokie tavo artimiausi ateities planai? Kas tave motyvuoja eiti pirmyn?

Visų pirma, tai auginti savo nuostabius vaikus ir suteikti jiems geriausia, ką galiu. Žinoma, stipriai ir dar labiau gilintis į maistą, nes aš noriu tapti mitybos srities profesionalu tam, kad galėčiau atsakyti į visus žmogui iškilusius klausimus šia tema. Mano tokia svajonė, jog galėčiau pateikti faktus argumentuotai ir aiškiai išdėstyti bet kokią mintį. Tuomet jau pats žmogus galės pradėti ieškoti daugiau atsakymų. Suprantu, jog tam, kad tai padaryti techniškai, reikia turėti labai daug informacijos ir ją visą atsiminti. Mane motyvuoja žmonių pokyčiai. Nesenai pamačiau treniruotėje kaip vienas žmogus su nuostaba žiūri, kaip aš vedu treniruotę ir kaip kalbu. Tokie momentai motyvuoja. Aš konsultuoju mitybos klausimais ir kaifuoju nuo to, kaip žmonės keičiasi po mano patarimų ir jaučiasi labai dėkingi. Sako, jog prasidėjo pokyčiai, dingo ligų simptomai, jaučiasi energingesni.

Esi vyrų klubo Satori narys, kam jis skirtas? Kas vyksta klubo narių susitikimo metu?

Mano nuomone, tai vienas geriausių nutikimų, kuris gali atsitikti vyrui. Į klubą priimami tik negeriantys, nerūkantys žmonės. Dar gailėjomės ir priėmėme tuos, kurie valgo mėsą. Tačiau po kelių mano paskaitų jie nebevalgo tos mėsos. Susitikimų, paskaitų metu gvildenamos įvairios temos apie sąmoningumą, santykius, mitybą, sportą, psichologiją. Ten pateikiame tiek daug įvairios informacijos, kur pačiam užtruktų daug daugiau laiko skaitant knygas, lankant seminarus bei, be abejo, daugiau kainuotų. Kitas pasirinkimas: galima ateiti į Satori klubą, kur viskas yra pateikiama ant lėkštutės, tereikia tik tai priimti ir pritaikyti kasdienybėje.

Kas tau yra sąmoningas žmogus?

Mano nuomone, tai tas žmogus, kuris nebijo tiesos, jisai supranta pasaulio problemas  ir nenusisuka nuo jų. Pvz., eidamas gatve žmogus pamato gulintį žmogų ir, kad ir koks ten jis būtų, reiktų pažiūrėti ar jis gyvas, iškviesti pagalbą, o ne apsimesti, jog nematai ir praeiti. Tai toks žmogus, kuris mąsto netradiciškai ir į jam rūpimas temas gilinasi savarankiškai.  Toks žmogus nevartoja narkotikų, vengia perdirbto maisto, nes jam rūpi jo asmeninė sveikata.