Klaipėdą į sostinę iškeitęs uostamiesčio roko grupės „Atika“ (1996–2012 m.) įkūrėjas ir vokalistas Darius Žvirblis (g. 1975 m., Klaipėdoje) dabar dažniausiai koncertuoja vienas. Solinės muzikanto karjeros metu jau spėjo įrašyti du albumus: „Pudelis už borto“ ir „Pretenzija“. Darius yra vienas pirmųjų Nepriklausomoje Lietuvoje įsteigto Klaipėdos universiteto absolventų. Čia jis mokėsi ir baigė Jūrų ūkio ekonomikos studijas, čia studijuodamas pradėjo koncertuoti publikai ir groti pirmoje savo grupėje „Bemoliai“, kuri ir tapo grupės „Atika“ pagrindu. Dabar Darius dirba Lietuvos geologijos tarnyboje ir yra keturių vaikų tėtis.
Pradžiai paaiškink, ką veikia Lietuvos geologijos tarnyba?
Prižiūri žemės gelmes Lietuvos teritorijoje ir vykdo mokslinę-tiriamąją veiklą.
Kodėl uostamiestį iškeitei į Vilnių? Ko būdamas sostinėje be jūros labiausiai pasigendi?
Jau būdamas abiturientu tikėjausi išvažiuoti studijuoti į Vilnių, bet tam tikros šeimyninės tragedijos šitam planui sutrukdė. Bet, kaip sakoma, nuo likimo nepabėgsi. Per tarpinę stotelę Zarasuose (ten gyvenau keletą metų), trumpam dar nublokštas į Kretingą (pusei metų), visgi sugebėjau savo norą įgyvendinti. Labiausiai pasigendu tylos ir tuštumos po 20 valandos.
Į muziką tave atvedė „The Beatles“, o kas į ekonomiką?
Ta pati šeimyninė tragedija. Žuvo tėvas, ir spontaniškai nusprendžiau gauti išsilavinimą, kuris leistų atsidurti arčiau pinigų. Nes, galvojau, reikės motinai padėti.
Pragmatiškas ekonomistas ar svajotojas muzikantas, kuris dažniau tavyje nugali ir kodėl?
Svajotojas. Bijau kasdienybės, nepasitikiu sistema.
Pats rašai dainas (žodžius ir muziką) iš kur joms semiesi įkvėpimo?
Iš aplinkos. Ten tiek absurdo ir prieštarų, kad nors kibiru semk. Ir naivuolių nemažai, kuriais minta laisvoji rinka. Apie juos irgi turiu ką pasakyt.
Ar teko išbandyti emigranto duonos, kodėl?
Neteko. Turiu ir turėjau iš ko gyventi. Nebent darbo neteksiu. O tas pastoviai sklindantis aimanavimas apie išvažiuojančius. Nematau emigracijoje nieko blogo. Tiesiog Lietuva neatlaiko ekonominės konkurencijos, o konkrečiai padėti žmonėms negali. Arba nenori. Arba nesugeba.
Grupė „Atika“ gyvavo beveik dvidešimtmetį, bet tarsi ir liko ne formatas, nors Lietuvos muzikos istorijoje manau užsitikrino sau svarią vietą, kas tai lėmė?
Manyčiau, „Atika“ sukūrė savitą muzikinę kalbą, kuri neįsipaišė į jokią tuometinę muzikinę srovę. Buvo visiškai unikali, nors ir labai paveiki grupė. Nebuvo tikslo tapti kažkuo, kažką užkariauti, kažkam kažką įrodyti. Buvo lengva ir gera groti, mylėti draugą, klausytoją, save. O tai, kaip žinia, yra labai neambicinga, neperspektyvu.
Kada galime tikėtis naujo solinio albumo ar jau yra jam naujų dainų?
Naujų dainų yra, ne visos užbaigtos. Solinis albumas turėtų pasirodyti 2019 metais.
Kaip susipažinote su žmona? Kokį ji turi poveikį tavo kūrybai?
Tiesioginį poveikį. Įsimylėjau šią moterį ir niekaip negaliu nustoti to daryti. Metai prieš mums susitinkant, sukūriau dainą „Jeronimui“. Po pusantrų metų mums gimė sūnus. Atspėkite, koks jo vardas?
Ką geriausiai atsimeni iš studijų metų Klaipėdos universitete?
Sprogimą šalia pastato. Pasirodo, netoliese gyveno vienas iš gaidjurginių. Repeticijas Socialinių mokslų fakulteto aktų salėje taipogi puikiai prisimenu. Buvo kažkas tokio.
Kas tau yra Lietuva ir kokias svarbiausias Valstybės problemas šiandien galėtum įvardinti tiek kaip ekonomistas, tiek kaip muzikantas?
Vartotojiškumas įgijo pilną pagreitį. Muzikoje, viešame, asmeniniame gyvenime. Neliko gylio ir tūrio. Viską keičia mada ir noras užsidirbti.
Turi keturis vaikus. Jie klausosi tavo dainų? Gal, kuris domisi muzika ir gal kada išvysime šeimyninį kvartetą?
Kol kas susidomėjusių nėra. Tikiuosi, kad ir nebus. Nes muzikanto veikla, kaip žinia, - savaitgalinė. Kenčia šeima, o ir muzikuojančiam tai yra nemenka psichologinė našta.
Kas tau yra laimė?
Laimė – suprasti kas esi, ką sugebi ir ko nori gyvenime.
Ačiū už pokalbį!
Skaityti komentarus