°C
      2019 08 25 Sekmadienis

      Darius Sirtautas: krepšininkas, įveikęs žmonijos nuodą – alkoholį

      Nuotrauka: D. Sirtautas | Asmeninis archyvas

      Autorius: Adomas Pakalnis
      2019-02-04 19:00:00

      Atidaviau save Kūrėjui ir net neįsivaizdavau, kad gyvenimas taip gali stoti į savo vėžes. Šiandiena gyvenu visapusiškoje pilnatvėje ir džiaugsme.

      Jau metus tenka dirbti portale minfo.lt. Teko kalbinti labai daug žmonių. Buvo visokių. Daugelis - pozityvūs, malonūs. Iš visų tarpo išsiskyrė Darius Sirtautas. Jau pirmojo pokalbio telefonu metu supratau, jog tai laisvas, linksmas, ypatingai malonus žmogus. Darius įveikė didelį žmonijos nuodą – alkoholį. Gal ši pergalė – veidrodis tikro, švaraus gyvenimo? Kalbamės su buvusiu krepšininku apie praeities klaidas ir dabartinį nuostabų gyvenimo laikotarpį.

      Ką šiuo metu veikia praeityje garsus krepšininkas Darius Sirtautas?

      Oi.. šiuo metu...Plaunu akvariumo filtrą (juokiasi). Ne juokauju. Dirbu Kauno „Žalgirio” krepšinio klube individualaus rengimo treneriu. Yra tris komandos “Žalgirio” sistemoje: pirma, dubleriai ir regiono. Dirbu praktiškai visose trijose. Pagrindinėje komandoje dėl įtempto grafiko sezono metu gal kiek mažiau. Daugiau prieš sezoną ar po. Arba retkarčiais sezono metu, kai būna reabilitacija ar traumos. Pagrinde dirbu Kauno “Žalgirio” dublerių komandoje ir jaunimo komandoje, kuri žaidžia regionų lygoje.


      Turėjote didelę problemą dėl alkoholio, kaip įklimpote?

      Ši tema sena, bet aktualu apie ją kalbėti norint, kad kiti mokytųsi iš klaidų. Save vadinu ekspertu, nes esu ekspertas iš savo asmeninės patirties. Mano istorija atrodytų banali ir paprasta, bet visos tokios istorijos kažkuo yra panašios viena į kitą. Viskas prasideda lengvai ir paprastai. Kaip kelionė nuo 1000 mylių. Prasideda nuo pirmų kartų, nuo pabandymų. Pirmieji žingsniai į alkoholizmą prasidėjo tik išėjus iš tėvų namų. Augau geroje šeimoje, todėl kai buvau su tėvais, problemų nebuvo. Paskui studijų metai. Tada krepšininko karjera po studijų. Žinot, savaitgaliai, laikas po rungtynių. Nebuvo taip, kad laisvas laikas ir puoli iš karto nusipirkti degtinės butelį. Tiesiog buvo klasika – šventės, progos, savaitgaliai. Pradžia klasikinė. Nebuvo taip, kaip kažkam atsitinka – tarkim, artimojo mirtis ar kokia kita nelaimė. O blogiausia, kad net nepastebi tuo metu, kad jau esi įklimpęs. Esi toje bendruomenėje, ir viskas atrodo panašiai. Atrodo, viskas vyko gyvenime tvarkingai. Studijos, krepšininko karjera, sukūriau šeimą. Sunkesnis laikas buvo pabaigus krepšininko karjera, kai jau reikėjo rinktis kažką kitą. Atsirado daugiau laisvo laiko. Laikas buvo leidžiamas beprasmiškai, padažnėjo pasisėdėjimai su alkoholio. Nuo 22 iki 36 gyvenimo metų žmogui turėtų būti pats produktyviausias gyvenimo tarpsnis. Tuomet žmogus daro pasirinkimus, save įprasmina, save realizuoja. Aš galėjau save daugiau realizuoti, bet deja.


      Nuo 1993 metų žaidėte Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Vadinasi, buvote tikrai neeilinis krepšininkas. Ką praradote kaip krepšininkas dėl alkoholio vartojimo?

      Filosofiškai kalbant, tada ir negalėjai žinoti. Dabar aš tai galiu įvertinti iš tos laiko perspektyvos. Praradau savo pozicijas Lietuvos rinktinėje, „Žalgirio” klube. Nevisiškai profesionalus elgesys kainavo vėliau nebuvimą rinktinėje, pajėgiuose klubuose. Finansiniai reikalai. Įsivaizduokite, esi rinktinės narys, žaidi profesionaliai „Žalgiryje”  ir pereini į kitą klubą, tavo finansiniai reikalai turėtų pagerėti, turėtum kilti aukščiau. Tai įtakos turi ir reputacijai, aplinkinių požiūriui. Šitie dalykai kirto per finansinę pusę, per socialinę pusę, per vidinę dvasinę sveikatą. Ačiū Dievui, nesulaužė visiškai fizinės sveikatos. Bet pažiūrėjus į aplinkinius, alkoholis iš pašaknų sužaloja tą žmogiškos prigimties orumą. Kerta per viską, kas yra įmanoma.


      O kaip santykiai šeimoje tada ir dabar ?

      Žinote, aš buvau vartotojas. Žinote, šeimoje labai svarbu pasitikėjimas. Šeima nežino, ko iš geriančio galima laukti. Tam, kuris vartoja svaigalus, atrodo, kad šeimoje yra geri santykiai. Jam linksma. O kaip kitam ? Nepasitikėjimas, abejonės. Tai veda iš žmogiškos pusiausvyros. Didžiausias laimėjimas, jog pavyko išsaugoti šeimą. Mane supa mylintys žmonės, todėl  šiuo klausimu atsipirkau gan švelniai. Žymiai brangiau kainavo krepšininko karjera ar finansiniai dalykai.


      O kaip supratote, kad pagaliau atėjo laikas sustoti ?

      Grįžtant prie tų pačių dalykų : prastėjo santykiai šeimoje, prastėjo santykiai su visuomene. Buvo mažesnis darbų pasirinkimas. Krito reputacija, patikimumas. Žinome į ką žiūri darbdavys, priimdamas į darbą. Svarbu ir charakterio savybės, gebėjimai, patikimumas. Tada pradėjau įsivaizduoti, jog kažkas yra kažkam skolingas ir tie aukos simptomai pradėjo lįsti. Matai žmonių požiūrį ir pagaliau supranti, kad su tavimi kažkas yra ne taip. Matai, kad griūna viskas, ant ko buvo pastatytas tavo gyvenimo pamatas. Dėkoju Dievui, kad iškilo tie klausimai. Tada susimąčiau, kad kažkas yra negerai. Labai nedidelis procentas žmonių apie tai susimąsto.


      Supratote, kad einate ne tuo keliu. Esminis klausimas – ką darėte, kad sustotumėte?

      Pirmiausia, bandžiau su tabletėmis, kurios slopina norą vartoti. Paskui moraliniai dalykai – pasižadėjimas ir nusiteikimai nevartoti. Teko būti ir pas medikus, bet tiek jie, tiek medikamentai padėdavo labai trumpai: trys, keturi mėnesiai ir paskui vėl grįžti prie tų pačių dalykų. Dabar populiarios anoniminių alkoholikų organizacijos, bet aš kažkaip prasukau, nors buvo visokių minčių. Medikamentai, kaip ir sakiau, davė labai laikiną poveikį, tikrai nelabai padėjo sustoti. O padėjo štai kas. Po tų kelių mėnesių nevartojimo, žmogaus galva šviesėja ir pradedi mąstyti giliau, ir iškyla tuomet vadinamieji egzistenciniai klausimai ar tiesiog nagrinėti savo nuopolio pasekmes. Iškilo klausimai: Kas aš? Kodėl aš čia? Kaip aš turėčiau gyventi? Koks žmogus turėčiau būti? Kaip turėčiau mąstyti? Kaip elgtis?.

      Tokie klausimai anksčiau nerūpėjo. Tuomet norint atsakyti į šiuos klausimus panirau į ezoteriką. Didžiuliai kiekiai literatūros. Atrodo, jog ieškojau atsakymų kaip savo mintimis kurti aplinką ir taip toliau. Nuo tų klausimų kelias atvedė ir į bažnyčią. Važiavau ir į Panarą. Dar ir dabar tuometinis kunigas Valerijus Rudzinskas ten dirba. Ten įvyko man tikrasis atsivertimas. Buvo Šventosios Dvasios krikštas, tai buvo tiek fizinis, tiek dvasinis pervertimas. Toliau kelias į Ruklą pas žinomą egzorcistą Arnoldą Valkauską. Ilgus metus ten važinėjau. Dabar irgi tenka kartu su šeima vykti ten į pamaldas. Esame toje bendruomenėje, kuri lanko pamaldas Rukloje. Šie dalykai davė visišką dvasios išgydymą. Šiandien suvokiu, jog esu Dievo žmogus, tai yra prioritetas ir didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Supratau, kas aš esu: Dievo kūrinys, kuris gyvena pilnatvėje su savimi, su aplinkiniais, su šeima. Apie save galiu dabar pasakyti: visas mano miestas buvo sugriautas ir atstatytas su visais priemiesčiais. Nustojau vartoti ir pradėjau magistrantūrą studijuoti Lietuvos sporto universitete, bendradarbiauju su Lietuvos krepšinio federacija, vykdome bendrus projektus ugdant jaunimą. Atgavau tiek fizinę, tiek dvasinę sveikatą, protinę būklę. Atidaviau save Kūrėjui ir net neįsivaizdavau, kad gyvenimas taip gali stoti į savo vėžes. Šiandiena gyvenu visapusiškoje pilnatvėje ir džiaugsme.

         

      Skaityti komentarus