Panevėžio „Lietkabelį“ įveikusios Pasvalio „Pieno žvaigždės“ pakilo į 4-ąją vietą LKL čempionate. Prieš prasidedant LKL čempionatui Pasvalio klubui buvo prognozuojamas vidutinioko vaidmuo. Jaunojo trenerio Gedimino Petrausko vedami Pasvalio krepšininkai privertė nutilti visus skeptikus. Gerėjant žaidimui komanda jau kelia ir aukštesnius tikslus. Kodėl gi nepabandžius pirmą kartą komandos istorijoje iškovoti LKL medalių?
Apie Pasvalio ekipos stulbinantį žaidimą, apie trenerio duoną, pokalbis su jaunuoju treneriu Gediminu Petrausku.
Šį sezoną Pasvalio ekipa demonstruoja stulbinantį žaidimą. Kur slypi puikaus žaidimo paslaptis?
Tai ilga tema. Sezono pradžioje rungtyniavome prastai, bet įsibėgėjome. Viskas prasideda nuo vadovybės, pasitikėjimu treneriais, o tada jau ir taktiniai dalykai, pasiruošimas kiekvienoms rungtynėms. Labai svarbu ir žaidėjų charakteriai, atmosfera rūbinėje. Kai yra žaidėjai susibendravę, tai lengviau susižaisti aikštelėje. Kai komandoje yra kovingumas, tai pasiekiami ir rezultatai.
Pernai prastai pradėjote sezoną su Utenos „Juventus“ ekipa. Teko trauktis iš trenerio posto. Kaip tokiais atvejais randate jėgų prisikelti ir eiti tolyn?
Tokia yra šio darbo dalis. Nesėkmių visada pasitaiko. Svarbu žinoti priežastis, apgalvoti savo klaidas ir stengtis jų nekartoti. Turbūt kiekviename darbe taip gali būti. Keičiant darbo vietą, visada galvoji ką tu geriau galėjai padaryti ar ko nereikėjo daryti. Taip ir bręsti kaip treneris. Kaip treneris esu jaunas, todėl dar mokausi. Dar pats žaisdamas krepšinį Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje jaučiau malonumą galvoti apie taktiką. Daug bendravau apie tai su treneriu. Labiau norėjau būti treneriu, nei žaidėju.
Jūsų tėtis Zigmas Petrauskas yra garsus verslininkas, remiantis sportą. Sirgaliai dažnai bumba dėl paramos treniruojamiems jūsų klubams. Kaip pavyksta įrodyti, kad jūs pats nieko netempiamas einate link sporto viršūnės?
Nieko įrodinėti nereikia. Dirbi ir rezultatai kalba už save. Gal sirgaliams atrodo, kad tai minusas, bet man tai netrukdo tobulėti ir siekti rezultatų.
O kaip situacija: krepšininkai tėvas ir sūnus? Ar garsaus krepšininko sūnui yra lengviau ar sunkiau lipti į krepšinio Olimpą, kai jo tėtis yra daug pasiekęs krepšinio aikštelėje?
Čia labai individualu. Vieno gero krepšininko sūnus gali tapti geru krepšininku, o kito toli gražu nelabai. Tapti geru krepšininku neužtenka vien genų. Reikia ir charakterio savybių ir kitų aspektų. Smagu, kad yra tradicijos. Kad daugelio buvusių krepšininkų vaikai sportuoja ir išlieka toks malonus tęstinumas. Reikia didžiuotis, kad mes turime gerą krepšinio madą, gerą impulsą, kartais atrodytų niūriame Lietuvos gyvenime.
Koks jūsų gyvenimo būdas? Ar skiriate dėmesio sportui?
Visos 24 valandos yra skirtos krepšiniui. Todėl nelabai yra laiko kažkam tai dar. Taip, patinka žiūrėti futbolą. Žiūrint aukšto lygio futbolą, atsipalaiduoji ir žiūri negalvodamas apie taktikas. O kai žiūriu krepšinį, bandau įžiūrėti taktiką, derinius, kokios tendencijos, o futbolo žiūrėjimas, tai laikas kai šiek tiek gali atsipalaiduoti.
Kokie jūsų kaip trenerio tikslai? Galbūt Eurolyga ar Lietuvos rinktinė?
Kiekvienas treneris nori pasiekti aukščiausią lygą. Ar tai būtų Eurolyga, ar tai NBA, ar tai Lietuvos rinktinę. Tai yra tie dalykai, kurie yra siekiamybė. Dirbdamas stengiesi dirbti kuo geriau, kad kažkas tave pastebėtų ir pateiktų aukštesnį pasiūlymą.
Ačiū už pokalbį.
Skaityti komentarus