1. Ar Lietuvoje žmogaus gyvybė turėtų būti saugoma nuo pat atsiradimo uždraudžiant abortus pagal pareikalavimą?

Abortas – ne tik gyvybę nutraukiantis aktas, bet ir fiziškai bei moraliai žalojantis moterį. Mūsų valstybės poreikis yra kuo daugiau stiprių savo valstybę mylinčių ir vienas kitą gerbiančių piliečių. Lietuvai reikia tvarių naujus piliečius ugdančių šeimų. Privalu, kad valstybėje vyrautų sveika moralinė savitarpio pagarbos ir pagalbos atmosfera. Svarbu, kad valstybės ir piliečių paramą jaustų kiekviena šeima.

2. Lietuvoje reikėtų saugoti vyro ir moters santuoka pagrįstos šeimos sampratą ar įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę?

Kviečiu laikytis PAGARBOS. Pagarba kyla iš mūsų prigimties ir pilietinių teisių bei atsakomybių, kurias garantuoja, o kartu ir įpareigoja Lietuvos Konstitucija. Tad negalimas joks nepagarbumas netradicinės lytinės orientacijos žmonėms. Esame atsakingi už mūsų VALSTYBĖS TĘSTINUMĄ. Šeimą kaip valstybės pagrindą Lietuvos Konstitucija tvirtina itin pagrįstai. Šeimose gimdomi ir ugdomi piliečiai. Todėl šeima yra valstybės tęstinumo šaltinis. Joks kitas institutas valstybės tęstinumo negarantuoja. Vadinasi, yra nacionalinė šeimos palaikymo politika ir ji valstybėje turi būti prioritetinė. Kitokios bendro gyvenimo formos gali būti numatytos civiliniame kodekse ir gerbiamos kaip laisvas piliečių pasirinkimas. Seime jau yra tą siūlantis projektas.

3. Ar Lietuvoje reikėtų įteisinti galimybę įsivaikinti tos pačios lyties asmenų poroms?

Visoje šioje diskusijoje pamirštamos vaiko teisės. Vaikas iš prigimties turi teisę į tėvą ir motiną kaip savo gimties šaltinį. Ir ši vaiko prigimtinės šeimos teisė turi būti gerbiama. Todėl įsivaikinimo teisę turi tik šeimos vyro ir moters santuokos pagrindu. Antraip yra pažeidžiamos vaiko teisės į visavertę gyvenimo aplinką. 

4. Ar Lietuvoje reikėtų saugoti vaikus nuo propagandos apie homoseksualumą viešojoje erdvėje, mokyklose ir žiniasklaidoje?

Vaikai turi būti saugomi nuo bet kokios propagandos. Mūsų vaikai turi būti ugdomi kaip visavertės asmenybės ir kaip moraliai atsakingi piliečiai. Bendruosius ir pasaulėžiūrinius ugdymo principus nusprendžia šeima; bendrųjų pilietiškų ugdymo principų depozitas yra Lietuvos Konstitucija ir gyva, ugdymo institucijose palaikoma
visuomenės tradicija.

5. Ar Lietuvoje turėtų būti keičiama vaiko paėmimo iš tėvų įtariant grėsmę vaiko gerovei tvarka?

Savaime aišku, kad vaikai (kaip ir kiekvienas pilietis) turi būti apsaugoti nuo kriminalinių tėvų nusikaltimų prieš juos. Visgi, bet kokios tvarkos pagrindas yra moralė. Ir čia mums reikia iš esmės susirūpinti ne tik asocialių šeimų, bet ir visos visuomenės morale. Deja, socialinė atskirtis itin dažnai yra asocialumo, tėvų prievartos prieš vaikus priežastis.

6. Ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutarimai turėtų būti Lietuvai privalomi (tad ir viršesni už Lietuvos įstatymus prieštaravimo tarp šių įstatymų atveju)?

Lietuva laikosi savo įsipareigojimų ir šie nutarimai yra privalomi. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai nepakeičia suvereno galios ir teisės kvestionuoti tą Teismo sprendimą, kuris iš esmės prieštarauja nacionaliniam interesui.

7. Europos Sąjunga turėtų būti federacinė valstybė ar suverenių valstybių sąjunga ir laisvos prekybos zona?

Europos Sąjungos ateitį lemia nuolatinė jos narių diskusija ir nacionalinių interesų derinimas. Lietuvos valstybei, ypač nestabilioje geopolitinėje erdvėje, yra itin svarbi darni ir stipri ES, gebanti atgrasyti konfliktus eskaluojančias ir Europos demokratijai priešiškas valstybes.

8. Ar Lietuva turėtų sutikti su Europos Sąjungos nustatomomis imigrantų kvotomis ir rūpintis tokiais imigrantais už mokesčių mokėtojų pinigus?

Europos Sąjunga yra valstybių – narių darinys. Lietuvos valstybė yra visavertė ES narė, taigi, laisva bei turinti galios įtakoti ES sprendimus bei jų įgyvendinimo būdus.

9. Kaip matote neoimperialistinės Rusijos politikos grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui?

Rusijos grėsmės mastai yra akivaizdūs iš šios valstybės karinių strateginių planų. Privalome stiprinti mūsų krašto gynybą, pirmiausiai stiprinant piliečių ryžtą ir gebėjimą priešintis bet kokiam agresoriui. Mūsų užsienio politika Rytų kaimynų atžvilgiu ir toliau turi laikytis demokratiją skleidžiančios bei demokratines jėgas telkiančios politikos
principų.

10. Ar Lietuvoje reikėtų įteisinti daugybinę (dvigubą) pilietybę?

Pasisakau už pilietybės išsaugojimą. Pagrįsdamas savo nuomonę, pasitelkiu metaforą – Lietuva buvo lyg mama, turėjusi daug vaikų ir visų jų nesugebėjusi tinkamai išmaitinti. Sunkia širdimi ji pasakė, kad negali jų išlaikyti, todėl leidžia vykti į platųjį pasaulį ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų. Tie vaikai išvyko, prasigyveno ir dabar būtų negražu iš mamos pusės palikti savo vaikus likimo valiai ir nebepriimti į namus, atimant iš jų pilietybę.