Kas pačią paskatino rinktis sveiką gyvenimo būdą?

Manau, kad tik labai nedidelė dalis žmonių renkasi laužyti nusistovėjusias visuomenės tradicijas ir siekti savo gyvenimo tobulinimo ir susivokimo, kai jiems viskas gerai tiek su fiziniu kūnu, tiek su socialiniu gyvenimu. Aš, kaip ir dauguma, savo pokyčių kelią pradėjau susidūrusi su ligomis – problemos su stuburu, pastovios kvėpavimo takų ligos, kurios visada pasibaigdavo antibiotikais ir ilgomis reabilitacijos procedūromis.

Mano tėvelis taip pat padarė įtaką mano pokyčiams – kai mokiausi dar tik antroje klasėje, mano tėtis tapo vegetaru ir pradėjo propaguoti sveiką gyvenimo būdą, be rūkymo ir alkoholio.

Ką gali atsakyti tiems, kurie teigia, jog be mėsos neįmanoma visavertė mityba?

Mityba, kai valgoma gyvūnų mėsa, gali būti ir visavertė, ir nevisavertė, lygiai taip pat ir ta mityba, kurioje nebevartojama gyvūnų mėsa, gali būti visavertė ir nevisavertė.

Kas yra visavertė mityba? Galbūt ta, kuri atitinka konkretaus žmogaus fizinio kūno ir psichikos poreikius.

Aš visada ieškodavau žmonių, kurie man atrodydavo siektinas pavyzdys, kurių gyvenimas išsiskiria iš standartinio žmogaus gyvenimo, kurie pasiekę daugiau, tada domėdavausi, o koks jų gyvenimo būdas, ką jie valgo, kaip mąsto... Ir dažniausiai paaiškėdavo, kad jie vaikystėje-jaunystėje turėję rimtų net „neišgydomų“ ligų, pakeitė savo gyvenimo, mitybos bei mąstymo būdą ir tapo sveikuoliais, sportininkais,  jogais ar lektoriais, mokančiais kito požiūrio į gyvenimą. Absoliuti dauguma tokių žmonių nebevartojo gyvūnų mėsos.

Teko patirti, kad jei vegetaras, veganas ar žaliavalgis nueina pas gydytoją dėl kokių nors sveikatos problemų, tai beveik visada gauna atsakymą, kad tai dėl to, jog jis nevalgo mėsos, dažniausiai nebeieškant kitų priežasčių.

Manau, kad tai giliai įsišaknijęs mitas. Aš mėsos visiškai nevartoju 11 metų, pažįstu žmonių, kurie mėsos nevartoja žymiai ilgiau, kurie nuo pat gimimo nėra valgę gyvūnų mėsos ir jų sveikata netgi geresnė, nei tradiciškai besimaitinančio žmogaus.

Kaip į tavo gyvenimą atėjo Vydūno filosofija?

Kasmet dalyvaudavau KU Sveikatos mokslų fakulteto organizuojamoje Vydūno konferencijoje, į kurią susirenka sveikuoliai iš visos Lietuvos, pristato įvairius natūralius sveikatinimo produktus, dalinasi žiniomis. Tenai ir sužinojau, kad Vydūnas jaunystėje buvo labai silpnos sveikatos, kiek pamenu, jam buvo nustatyta plaučių džiova, kuri tuo metu buvo neišgydoma. Kažkoks protingas žmogus jam parodė visą krūvą knygų ir pasakė, kad jei sugebės perskaityti ir suvokti kas ten rašoma – gyvens. Vydūnas pakeitė gyvenimo būdą, mitybą ir mąstyseną, ne tik išsigydė tai, kas buvo laikoma neišgydoma liga, bet netgi tapo Lietuvos sveikuoliu, šviesuoliu. Panagrinėjus Vydūno mitybą ir siūlomas rekomendacijas žmonių mitybai, kurioje žmonės nebesirgtų, ateina supratimas, kad Vydūnas džiovą išsigydė natūralia žaliavalgiška mityba.  Vydūnas savo rekomendacijose „Reikia maitinties žmoniškai“ siūlo 7 laipsnių-etapų mitybą, kuriems pasiekti rekomenduoja 7 metų laikotarpį. Siūlydamas pradėti „mažinant mėsos saiką“ ir pereinant į vegetarinę mitybą, paskui veganinę mitybą, o kaip aukščiausiąjį laipsnį-pakopą nurodo žaliavalgišką mitybą – mitybą vien saldžiais vaisiais ir šviežiais riešutais.

Ar tokią mitybą galima būtų laikyti visaverte? Manau, jog taip – jei ji atitinka žmogaus pasirengimą tiek fiziškai, tiek psichiškai taip maitintis.

Kuo skiriasi žaliavalgystė, vegetarystė ir veganizmas? Gal dar yra kokių mitybos filosofijos atmainų, kurių čia nepaminėjau?

Kaip žmonių yra su įvairiais įsitikinimai, taip yra ir labai skirtingų mitybos formų. Žmogus - vienintelė gyvybės forma Žemėje, kuri vienintelė nežino ką jai valgyti. Tikriausiai sunku būtų išvardinti, ko  žmogus nėra bandęs valgyti...

Vis tik, kad susigaudyti žmogaus mitybos rūšyse, pabandykime aptarti pagrindines iš jų. Pirmąją grupę pavadinkime „Visa valgyste“, tai pradinis etapas, kuris pilnai veikiamas tradicinės socialinės aplinkos, žmogus tiesiog valgo viską kas jam skanu. Antrąją grupę sąlyginai pavadinčiau „sveikuoliška mityba“ – žmogus pradeda suprasti, kad ne viskas, kas jam skanu, teikia gerą savijautą. Žmogus pradeda žiūrėti, kad maiste būtų kuo mažiau chemijos, stengiasi vartoti daugiau ekologiškus produktus, kažkokių maisto produktų iš vis atsisako. Trečias etapas – „vegetarizmas“ – dažniausiai į šį etapą žmogus pereina, kai jis pradeda suvokti, kad ne jis vienas šioje planetoje gyvena, kad egzistuoja daugybė gyvybės formų, kurios kenčia nuo žmogaus veiklos; žmoguje pabunda empatijos jausmas gyvūnams (ne tik šuniukams ir kačiukams), žmogus suvokia, kad galima gyventi be mėsos. Pradžioje paprastai dar vartoja vištieną, žuvį ar kiaušinius, bet tikrasis vegetarizmas – kai vartojami tik augalinės kilmės produktai ir pienas bei gaminiai iš jo. Ketvirtas etapas – „veganizmas“ – atsisakoma bet kokių gyvulinės kilmės produktų (kiaušiniai, pienas ir jo produktai nebevartojami); yra kas į veganizmą nueina grynai asmeninės sveikatos sumetimais, nes tai gerokai pagerina savijautą (ypač tiems kurių limfa sulėtėjusi), tačiau dalis žmonių tiesiog nebenori bet kokio smurto gyvūnams ir pieno produktų atsisako daugiau ne iš asmeninių-subjektyvių paskatų, o dar labiau sustiprėjus empatijos jausmui gyvūnams. Penktasis etapas būtų – „žaliavalgystė“, kai valgomi tik nedidesnėje kaip 42 laipsnių temperatūroje apdoroti vaisiai, daržovės, įvairūs žali lapai, sėklos ir riešutai. Į žaliavalgystę paprastai ateina žmonės sveikatinimosi ir dvasinio tobulėjimo tikslais, dažniausiai perėję pirmuosius etapus, bet būna, kad čia patenka ir eksternu (juokiasi). Įprastai gyvulinės kilmės produktai nevartojami. Subalansuotoje žaliavalgystėje palaipsniui savaime pasitraukia ligos, nebegenda dantys, gydytojas reikalingas daugiau profilaktiniam sveikatos patikrinimui. Šį etapą dar galima būtų suskirstyti į smulkesnius etapus – pradinį „gurmaniškąją žaliavalgystę“ (tikslas – išsilaikyti žaliavalgystėje, maisto gaminimui skiriama nemažai laiko, gaminami žaliavalgiški tradicinio maisto atitikmenys – sriubos, košės, užtepėlės, kotletukai, sušiai, ledai, tortukai, pyragėliai ir t.t.), kitas etapas „subalansuotoji žaliavalgystė“, ir vėliau – „mono žaliavalgystė“, kai vieno valgymo metu valgomi tik vienos rūšies vaisiai, daržovių valgoma santykinai mažiau, dar vartojamos budintos sėklos ir švieži arba budinti riešutai; šiame etape druska, aliejus, prieskoniai jau nebevartojami. Sekantis etapas – vaisiavalgystė – maistui vartojami tik vaisiai arba jų sultys, mono. Palaipsniui mažėja suvartojamo maisto kiekis ir einama toliau...

Labai svarbu, kad žmogus pajustų, kuriam mitybos etapui jis jau pasiruošęs, neskubėtų, ieškotų informacijos, domėtųsi, klausytų savo kūno signalų. Vydūnas, visiems šiems etapams pereiti, siūlo skirti 7 metus.

Kaip visuomenė žiūri į tavo pasirinkimą, ar dažnai tenka įrodinėti tiesas, kuriomis vadovaujiesi?

Stengiuosi niekam nieko neįrodinėti (juokiasi), nes tai bereikalingas energijos švaistymas. Tie, kurie pasiruošę – informaciją priims ir panaudos, o kas dar nepasiruošęs – vadinasi dar ne laikas. Tai nėra lengvas kelias. Kad juo eiti, reikia turėti labai stiprią motyvaciją.

Turite savo bendraminčių ratą, o tie, kurie tik pradeda tuo domėtis į ką turėtų kreiptis?

Kai buvau pradiniuose mitybos etapuose, dalyvaudavau sveikuolių stovyklose, susibūrimuose, vėliau sekė daugybė seminarų, mokymų, paskaitų, kuriuose ne tik gaudavau žinių, bet ir bendraudavau su bendraminčiais. Šiuo metu tie žmonės iš, kurių aš mokausi gyvena ne Lietuvoje, tad pagrindinis bendravimas su jais yra per socialinius tinklus, klausymas jų vedamų mokymų internetu.

Ką galėčiau patarti tiems, kas norėtų gyventi sveikiau ar rūpi gilesni klausimai? Visų pirma, apsidairyti aplinkui – viskas, kas mums būtiniausiai reikalinga, būna visai šalia – gal netoliese gyvena koks išskirtinis žmogus „šviesuolis“, gal vyksta seminarai, susitikimai, stebėti informacinius skelbimus apie tai ir klausyti savo širdies. Eikite ten, kur vidinis balsas sako „taip, noriu“ ir išeikite, kai tas balsas pasakys „nebenoriu“ – jūs čia jau gavote tai ko jums šiuo metu reikėjo, eikite toliau.

Ką galėčiau rekomenduoti, galbūt tai, kur gavau žinių, patirties ir atsakymus į daugybę klausimų: http://www.sveikuoliai.lt/, http://arunasvaranavicius.lt/, http://www.keliasisave.lt/, https://www.artofliving.org/lt..., http://www.sahadzajoga.lt/,  http://kvkc.lt/wp/, http://www.bhaktijoga.lt/, https://www.facebook.com/bukim..., https://www.grazinagum.lt/,  http://youngonrawfood.com/, https://www.instagram.com/full..., https://www.youtube.com/channe..., https://www.youtube.com/channe... 

Turi du vaikus. Ar juos taip pat skatinai maitintis taip kaip tu, ar visgi leidai rinktis? Kodėl?

Kai tapau vegetare, mano vaikai jau nebuvo labai maži. Vasaromis, kai nereikėdavo į mokyklą, mano vaikai augo kaip vegetarai. Tačiau paauglystė yra tas laikotarpis, kai žmogus pradeda savo asmeninį gyvenimo kelią, su savo klaidomis ir patirtimi. Dabar jie renkasi tai, kas jiems skaniausia ir teikia daugiausiai laimės. Ir tai yra gerai. Viskam savas laikas.

Kuo žmogui ir kodėl kenkia mėsa, kava ar pieno produktai?

Čia galima būtų kalbėti apie toksinus, kuriais užteršiamas mūsų organizmas, pagreitinami senėjimo procesai, kad pieno produktai stabdo limfos darbą ir organizme kaupiasi gleivės,  kurios yra maistas virusams ir bakterijoms, galėčiau surasti ištisus straipsnius, pateikti argumentus... Informacijos internete tikrai galima rasti pakankamai. Tačiau – kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Tad tiesiog pasakysiu, kad jei žmogus valgo mėsą, pieno produktus, geria kavą ir jis jaučiasi gerai, laimingas ir patenkintas savo gyvenimu – nieko jam atsisakyti ir keisti nereikia. O kai viduje pajus, kad yra kažkas ne taip, negerai – tai pats laikas pradėti pokyčius. Kad atsisakytum to, prie ko esi pripratęs, reikia labai stiprios motyvacijos.

Ar atėję pas jus į svečius draugai turi nusiteikti, jog vaišinsite tik vaisiais ir riešutais, o gal kažką galima pagaminti skanaus ir sveiko?

Taip, yra ir labai gurmaniškų žaliavalgiškų patiekalų ir labai skanių desertų, tortukų, kurie sveikatos atžvilgiu geriau nei tradiciniai, ypač kai jie pagaminami su meile (juokiasi).  Sveikesnių receptų, skirtų ne tik svečiams pavaišinti, galima rasti – http://www.zaliavalgiai.lt/rec..., https://grazinagum.com/, http://www.geragyventi.lt/tema.... Tačiau mano asmeninė mityba yra gana paprasta – vaisius, daržoves ir sėklas stengiuosi valgyti kuo natūralesniame pavidale ir kuo mažiau sumaišius.

Ar vartoji vaistus ir kaip vertini jų poveikį sveikatai?

Subalansuotoje žaliavalgystėje, praėjus apsivalymo etapus, cheminiai vaistai nebereikalingi, žmogus tiesiog nebeserga, traukiasi ir lėtinės ligos. Sirgau tik tada, kai dėl teigiamų emocijų stokos susigundžiau virtu maistu. Kaip gydymosi praktiką naudoju 1-3 dienų atsisakymą nuo maisto ir vandens. Kaip profilaktines priemones – sportavimą iki stipraus išprakaitavimo, žarnyno išvalymą. 

Cheminius vaistus organizmui labai sunku pašalinti, dalis cheminių medžiagų nusėda organizmo viduje, tai greitina senėjimo procesus ir sudaro sąlygas lėtinėms ligoms atsirasti.

Tai ko gi reikia, kad būtum sveikas, kokia ta formulė? Ar užtenka tik atsisakyti minėtų produktų?

Formulė būtų ir labai paprasta ir tuo pačiu nepaprasta: gyvenimo būdas kuo aktyvesnis, mityba – kuo paprastesnė, kuo natūralesnė, viskas kuo mažiau perdirbta ir sumaišyta, širdyje – kuo daugiau meilės sau ir visoms gyvoms būtybėms aplinkui.

Ką veiki laisvalaikiu?

Labai mėgstu būti gamtoje, susilieti su gamta, piešti, klausyti paskaitų, harmoningos muzikos, skaityti... 

Baigei dailės studijas, net buvai įstojusi doktorantūros studijoms, bet pastaruosius dvidešimt metų dirbai administracinį darbą, kaip dera menininkės siela ir toks darbas?

Dabar labai noriu laisvės, nebenoriu būti įsprausta į terminus – noriu daryti tai ką tuo metu noriu daryti (juokiasi). Noriu mokytis...

Kaip realizuoji savo kūrybiškumą?

Kūrybiškumą galima pritaikyti visose gyvenimo srityse, bet gal labiausiai jis mano gyvenime pasireiškia per piešimą.

Kas tau yra laimė?

Laimė, man yra vidinė būsena „čia ir dabar“. Ji gali būti visiškai atsieta nuo išorinių aplinkybių.

Ačiū už pokalbį.