Pastaruoju metu, kaip toje dainoje "Medžiai be lapų", Jūsų muzikinėje veikloje (ar tiksliau būtų sakyti, grupės "Poliarizuoti Stiklai" veikloje?) matyti akivaizdus pakylėjimas: netrukus pasirodys naujas grupės vinilas (LP). Sveikinu ir laukiu Jūsų komentaro - kaip vertinate šį įvykį? - Kokia bus ši plokštelė, - ar tai naujų dainų albumas, ar "bestas" (geriausių dainų albumas), ar dar kažkas kita? Ar ji bus vienguba, ar dviguba, kur įrašinėta, gaminta?

Su klausimu apie vinilo plokštelę pataikėte labai laiku. Ji jau pasirodė ir buvo 2018 metų rugsėjo 16 dieną vykusio Vilniaus vinilo festivalio „karštoji“ naujiena. Na, o spalio 13 „Tamstos“ klube Vilniuje įvyks jos pristatymas su gyvos muzikos koncertu. Ją galima bus įsigyti ir, jeigu pasiseks, gauti autografus.

Trumpai apie plokštelę. Tai „Poliarizuotų stiklų“ visos kūrybinės veiklos rinktinis ilgagrojis albumas (čia bandau įvesti savo paties sukurtą lietuvišką naujadarą) ☺ Joje sudėtos 6 dainos iš pirmosios vinilo plokštelės Šarūnas Mačiulis ir „Poliarizuoti stiklai“, keturios iš „Poliarizuoti stiklai II“ MK (magnetokasetinio) albumo  ir dvi iš trečiojo CD albumo „Stasė“. Garso įrašo kokybės prasmė tai lyginant su pirmuoju vinilu yra „dangus ir žemė“, bet manau vinilo gerbėjai turės pakankamai gerą laiką pasmaguriaudami ir lygindami šiuos abu įrašus. Įrašų suvedimą plokštelei specialiai padarė Artūras Pugačiauskas, muzikos sferose puikiai žinomas šios srities autoritetas. Beje šių įrašų originalo „krikštatėvis“ irgi ne mažiau žinomas audio guru Raimondas Trilikauskis. Jo puikus darbas lėmė, kad šis įrašas štai jau antrą dešimtmetį pelnytai laikomas lietuviško roko muzikos įrašu etalonu.

Plokštelę išleido „Vinilo studija“. Tai vinilo entuziastai, vadovaujami Artūro Franckevičiaus, kurie leidžia Lietuvos POP ROKO muzikos archyvą vinilo plokštelėse. Mes jame esame jau Nr.7. Plokštelė pagaminta Čekijoje, labai geros kokybės (stora) ☺ Už jos išleidimą atskirai norime padėkoti „Volkswagen“ atstovams Panevėžyje „Kredora“, UAB „IN RE“ ir legendinei Vilniaus plokštelių įrašų studijos redaktorei Zinutei Nutautaitei-Indrikonienei. Efektingą viršelį sukūrė dizainerė Erika JK/Salviaphoto, panaudojusi fantastišką Vytauto Dranginio nuotrauką. Dabar svarbiausias dalykas, kuris gali kilti. Tiražas 300 vienetų. Pardavimui buvo skirta 150. Kiek šiuo metu liko po pirmųjų pardavimo savaičių galima tik spėlioti, bet kaip patikino leidėjai, dalis bus rezervuota pavasarinei „Knygų mugei“ Litexpo parodų rūmuose. Antro leidimo nenumatoma.

Jūsų grupė gyvuoja jau nemažai metų (norėčiau tuo pačiu patikslinti prieštaringą internete pateikiamą informaciją - ar susikūrėte 1980, ar 1986 m.?), sukūrė ne vieną, nepabijokime to žodžio, kultinę dainą, o "Medžiai be lapų" yra jau, galima sakyti, lietuvių liaudies daina, kurią žino kiekvienas tautietis. 1990 m. pasirodžiusi debiutinė grupės plokštelė man iki šiol viena brangiausių. O kokios dainos Jums, Šarūnai, asmeniškai arčiausiai širdies? Ar, kaip ir Andrius Mamontovas retokai groja "Laužo šviesą", Jūs privengiate "Medžių be lapų"?

Oficialiai grupė skaičiuoja savo gyvavimo metus nuo 1986 rugsėjo 9, būtent tada susirinko visi dabar grojantys grupės nariai į pirmąją repeticiją. 1980 metai porą mėnesių pagrojome Vilniaus Pedagoginio instituto diskotekos „Disko Vivo“ (vadovas Egidijus Butkevičius) koncertinėje programoje. Joje grojo, vėliau tapę „stikliečiais“Jonas Vasilevičius ir Sigitas Barkus,deja, jau iškeliavęs Anapilin, ir mano grupiokai - klavišiniais Dainius Budrevičius ir bosine gitara Dainius Petraitis.

Gana greitai KGB išvaikė mūsų grupę „už dainas nesuderinamas su su tarybinio pedagogo moraliniu veidu“ ir uždarė dėl šventos ramybės ir diskoteką. Kai kur KGB archyvuose gal dar voliojasi mano pareiškimas, kad pažadu niekada daugiau gyvenime nebegroti ir nebedainuoti fašistinių dainų. Pasižadėjimą, beje, „sulaužiau“ jau tos pačios dienos vakare ir „laužau“ iki šiol ☺ Todėl buvo likęs vienintelis kelias – „tylus“ dalyvavimas studentiškose šventėse, dainuojamosios poezijos koncertuose. Tada ir susiformavo „Poliarizuotų stiklų“ repertuaro pagrindas. Taigi tam tikra prasme galima teigti, jog „Poliarizuotų stiklų“ stiliaus pagrindas yra „bard-rokas“.

Dainų neskirstau į mėgiamas-nemėgiamas. Jos visos man yra kaip tėvams jų vaikai brangios ir kiekviena savotiškai yra mylima. Naujausios dainos kurį laiką būna favoritės, bet apsišlifuoja ir po kelių mėnesių stoja į bendrą rikiuotę. Pagrindinį dėmesį skiriame publikos reakcijai į dainas, į tai kaip jas priima koncertų metu. Šiuo atžvilgiu man pavyzdys yra AC/DC koncertinio repertuaro formavimo strategija. Visos dainos turi būti TOPAI! Šiuo metu manau yra optimaliausias repertuaras per visus  mūsų 32 gyvavimo metus. Aišku dabar bepigu šnekėti kai galima pasirinkti iš beveik 100 dainų.

Dabar dėl „Medžiai be lapų“... Buvo metas (po 3-4 metų), kai ji buvo taip įgrisusi, kad nusprendėme jos nebegroti. Proga pasitaikė Noreikiškėse Žemės ūkio akademijoje. Organizatoriai paprašė sutrumpinti programą dėl užsitęsusio renginio, tai ta proga „nupjovėme“ „medžius“ ir dar porą dainų. Atgroję numatytą laiką, pradėjome vynioti laidus, bet atbėgo sunerimę organizatoriai ir nustebę paklausė, „o ką „Medžiai be lapų“ nebus?“ Sakome, nebus, o be to jau žmonės turbūt jau išsivaikščiojo. Ne, sako, visi laukia „rudenio“... Teko išeiti ir pagroti, ir pakartoti. Nuo to laiko supratau, kad  pasaulyje yra dalykų, kuriuos daryti privalai nekreipdamas dėmesio patinka tau tai ar ne, bloga nuotaika ar gera. Beje pasikeitė ir požiūris į dainą. Ji perėjo į aukštesnį astralinį lygį ☺ Beje kiekvieną kartą mes ją grojame šiek tiek kitaip. Dainuodamas pagal fonogramą tikrai išprotėčiau ☺ Porą kartų tenka metuose, todėl visada jaučiu didžiulį stresą.

Kiek dainų esate sukūręs? Ar muzikos ir žodžių autorius dažniausiai esate Jūs? Kas sukūrė "Medžių be lapų" žodžius ir muziką?

Sunku pasakyti tikslų dainų skaičių. Seniai nebeskaičiuoju. Yra apie šimtas dainų, kurios išlaikė patikrinimą laiku ir jomis ir remiuosi, o be to savo eilės laukia naujos dainos. „Medžiai be lapų“ ir visų kitų dainų, kurias dainuoju žodžius esu sukūręs aš pats. Muziką, išskyrus keletą Viktoro Beriozovo dainų, irgi mano kūrybos. Visa grupė dirbame prie aranžuočių. Visi įneša kažką tai savo. Būna, kad „užstringame“, bet visada atsiranda proveržis.

Buvo metas kai bandžiau dainuoti svetimus žodžius, bet greitai supratau, kad tai ne mano, kad aš „meluoju“ dainuodamas svetimas mintis. Visai kas kita kada tenka padainuoti kolegų dainas, tada visai kitokia emocinė būsena. Tiesiog įsivaizduoji save Kernagiu, Stakėnu ar Paškevičium ir bandai kažkaip tai perteikti jų nuotaiką.

Kokia muzika, kokie filmai, kokios knygos ir kiti dalykai Jus labiausiai įkvėpė ir tebeįkvepia kurti ir gyventi? Kas Jūsų gyvenimo atgaiva?

Bėga metai ir labai keičiasi požiūris į daugelį dalykų. Dabar tapau žymiai atlaidesnis ir mažiau kategoriškas. Todėl klausomos muzikos diapazonas ženkliai išsiplėtė. Pradėjo patikti džiazas, kurio anksčiau tiesiog neklausydavau ir ignoruodavau ☺ Bet melodramų nekenčiu taip kaip ir anksčiau ir su didesniu malonumu žiūriu komedijas, ypač juodasias. Smagu, kad turime savo Emilį Vėlyvį su „Zero“ ir „Redirected“, kur teko nusifilmuoti muzikanto rolėje, dėl ko esu esu pasakiškai laimingas dar priedo buvusia galimybe pabendrauti su Šapru, kuriam tai buvo paskutinis filmas.

Visos mano knygos su kaupu buvo perskaitytos vaikystėje ir jaunystėje (laimei turėjau griežtą lietuvių kalbos mokytoją, nors tada atrodė kitaip). Per visą gyvenimą nešu tą įspūdį, kurį padarė perskaityti vienu atsikvėpimu V.Hugo „Vargdieniai“. Su grupe į gastroles būtinai pasiimame Ilfo ir Petrovo „Dvyliką kėdžių“ ir „Aukso veršį“ ir cituojame iki ašarų :D

Esate žinomas kaip blaivybės propaguotojas. Kiek metų nevartojate alkoholio? Kas Jus paskatino liautis vartoti svaigalus? Ar buvo labai sunku? Ką patartumėte norintiems mesti gerti alkoholį?

Šiemet jau sukako 10 metų kaip nebevartojų jokių svaigalų. Tai buvo geriausi mano gyvenimo metai ir tikiu taip bus ir toliau. Kiekvienas žmogus prieina gyvenime tokį tašką, kada įsijungia kažkoks tai jungiklis galvoje ir žmogus pradeda į daugelį dalykų žiūrėti labai savikritiškai... Toks lūžis pas mane įvyko atšventus 49 gimtadienį (švenčiau metus nuo 48-ojo). Pagalvojau štai jau tuoj 50, o ką aš padariau šiame gyvenime? Nors visi draugeliai choru klykė: „Tu jau tiek pasiekei, kad dabar gali bambą išvertęs gulėti sau po medžiu ir gerti alų!“ Kaip tik tuo metu Rasa Bubulytė su „Medžiais be lapų“ laimėjo A. Valinsko projektą „Dangus“ ir daugelis pradėjo ieškoti „originalo“, o „originalas“ gyveno originaliai. Labai didelį spyrį sudavė vieną kartą ta proga mestą frazė: „Na vat, Šarai, tu jau niekada nesugrįši į scena, jaunikliai visokie karaliauja estradoje, o tau nėra jokių šansų...“ Tai mane labai įžeidė ir nuskambėjo kaip iššūkis: „Na ką, Šarai, nepavarysi, kinkos per silpnos?!“. Apsvarstęs ramiai visą situaciją priėjau vienintelės teisingos išvados, kad visų nelaimių ir nesėkmių priežastis – ALKOHOLIS. Po to įvyko tai ko ir galima buvo tikėtis – alkoholinės apopleksijos priepuolis, ligoninė, narkologinės toksikologijos skyrius Greitosios pagalbos ligoninėje, keturios paros komos, genialusis daktaras Raimundas Purvaneckas ir NUŠVITIMAS. Buvo bandymų sugrąžinti mane į „tiesos“ kelią, bet aš jau buvau padaręs savo „posūkį“. Žingsnis po žingsnio prasidėjo ilgas kelias, anot A. Makejevo – NAMO. Nežinau ar pavyktų tai pakartoti iš naujo, todėl atgal grįžti ten nebenoriu. Dėkoju žmonėms, kurie parodė didžiulį palaikymą. Tai labai padėjo man sunkiais momentais. Todėl visada palaikau bandančius stotis ant kojų žmones. Tai nėra paprasta. Man tai irgi pavyko tik iš trečio karto. Du kartus metinę abstinenciją pakeisdavo metiniai užgėrimai. Dabar aš NAMIE ir esu labai laimingas. Pas mane viskas tvarkoje, o į vis dar geriančius žiūriu su užuojauta ir viltimi, kad gal galų gale ir pas juos galvoje spragtelės tas jungiklis. Ypatingai džiaugiuosi už tuos, kurie, padarė tai pasekę mano pavyzdžiu. Žinokite, aš nepavesiu. Man būtų baisiai gėda, jeigu tai įvyktų ir keista, nes aš tai dariau visų pirma dėl savęs ir šeimos.

Kokia Jūsų darbotvarkė? Kaip kuriate dainas? Užsidaręs studijoje ar kur nors gamtoje, po medžiu, lapams krentant?.

Darbotvarkė kiekvieną dieną vis kita, jau taip gaunasi, kad tenka derinti kūrybinį ir administracinį grupės vadybininko darbą. Iš esmės būdamas „vieversėliu“, esu priverstas persiorientuoti į „pelėdas“. Roko koncertai rytais nevykdomi. Nežinau kaip spėčiau, bet laimei yra kompiuteris, smartfonas ir internetas, o pašonėje gražuolės gitaros .

Kokie artimiausi Jūsų planai?

Na, dabar laukia vinilo pristatomieji koncertai spalio 13 „Tamsta“, lapkričio 24 „Alaus namai“.

Tačiau pagrindinė žinia yra ta, kad jau įrašytas naujasis „Poliarizuotų stiklų: albumas, dėl pavadinimo dar neapsisprendėme: „Raudoni obuoliai“ ar „Kaip gerai“. Vyksta paskutiniai suvedimo ir masteringo darbai. Manau iki Naujųjų metų spėsime ramiai. Gruodžio 31 ir vėl „Tamsta“ kompakto pristatymas! 11 naujausių dainų. Įvairiausių stilių dainos rock, country-rock ir baladės.

Ačiū už pokalbį.