Gimei ir augai Telšiuose, studijavai Klaipėdoje, o vėliau išvykai gyventi į Vilnių, kuriame užsibūni trumpai, nes nuolat keliauji. Toks gyvenimas yra daugelio svajonė, kaip Tau pavyko to pasiekti?

Baigusi mokyklą rinkausi turizmo studijas, kurios tik patvirtino, jog pasaulio pažinimas tikrai yra mano širdžiai artima sfera. Persikėlusi į Vilnių pradėjau dirbti turizmo srityje. Keliauti pavyksta dėl kelių priežasčių: pirmiausia - tai mano aistra, tai mane augina kaip asmenybę, antra  - visada įkvepia naujiems darbams, naujoms svajonėms ir, žinoma, sėkmingos derybos darbe derinant keliones ir darbą padeda svajonėms išsipildyti. Turbūt meluočiau, jeigu sakyčiau, kad viską suderinti yra lengva, tačiau įdėjus pastangų viskas įmanoma. Be abejonės, didelę įtaką daro ir gyvenimo kelyje sutikti žmonės, kurie ne tik įkvepia, bet ir paskatina siekti savo tikslų. Kartais išvykti į keliones padeda laisvas požiūris ekspromtu kilusioms idėjoms, o kartais tenka planuotis pabėgimus svetur ir prieš metus.

Ar visada pati norėjai keliauti? 

Negaliu dabar tiksliai pasakyti, nuo kada atsirado tas troškimas pažinti pasaulį, gal nuo vaikystėje vasaromis skaitomų nuotykinių J. Verne knygų, o gal nuo pirmosios dar mokyklos laikais organizuotos kelionės į Vokietiją, tačiau iki dabar savyje turiu ir vis dar auginu vietoje nenustygstančią nenuoramą, kuriai reikia daugiau nei yra aplinkui.

Kokia Tavo svajonių šalis, kurios dar neaplankei?

Lieku ištikima savo pirmajai šaliai į kurią labai panorau nuvykti – Naujajai Zelandijai.

Esi žemaitė. Ar tenka nustebinti draugus savo žemaitiška tarme, o gal esi iš tų, kurie žemaitiškai kalbasi tik su žemaičiais ir kitų nevargina nesuprantamais žodžiais?

Tenka darbe kartais nustebinti kolegas, kai bendraujant su klientais pradedu žemaičiuoti, nes vos išgirdusi savo tarmę persijungiu automatiškai. Vėliau pribėgę kolegos klausia ar čia latviškai kalbėjau. Dažniausiai kol nepasakau, kad esu iš Žemaitijos daug kam klausimų nekyla. Dažnai juokauju, kad esu hibridas, nes mano tėtis žemaitis, o mama – aukštaitė, tad nuo vaikystės bendrauti tekdavo abejomis tarmėmis. Norėdama pralinksminti ar pajuokauti neretai paleidžiu liežuvį ir įsikinkau žemaičių tarmę, tuomet pokalbis visada tampa gyvas ir visada smagu paaiškinti tarmėje naudojamų žodžių reikšmes.

Kas Tau yra Lietuva? 

Tai yra mano gimtinė, mano namai į kuriuos visada noriu sugrįžti ir nesvarbu, kiek toli ar kiek ilgam būnu išvykusi. 

Pusmetį keliavai po Pietryčių Aziją. Gal gali pasidalyti savo kelionės įspūdžiais? Kuri iš tų šalių patiko labiausiai, kuo jos išsiskiria ir kuo panašios? 

Pradėjus daugiau ir dažniau keliauti viskas visada atrodydavo nauja ir nepakartojama. Vėliau, matyt kaip ir gyvenime, atsiranda savita rutina. Visos šalys turi savo politiką, savo sveikatos, švietimo sistemą, visi ir visur dirba, valgo ir panašiai. Gamtiniai objektai vėliau tampa panašūs, krioklio vanduo bet kurioje Pasaulio šalyje yra tas pats vanduo, ryžių laukai tampa atsvara mūsų javų laukams. Tad kuo daugiau keliauji ir pamatai, gali pasirodyti, kad viskas pradeda panašėti. Vėliau kelionėse svarbiausia išgyventi akimirkas, susipažinti su žmonėmis, kilę nesusipratimai ar neįprasti nuotykiai tampa kelionių akcentais.

Ko reikia rengiantis išvykti į tokią kelionę?

Pirmiausia turbūt noro (juokiasi). Žinoma, svajoti ir norėti niekas nedraudžia, tad svarbu atsižvelgti į ne vieną faktorių. Ar keliausi vienas ar dviese, o gal su draugų kompanija. Kuriam laikui norisi kelionės, kokia yra fizinė, psichinė ištvermė, ir, žinoma, itin svarbus faktorius yra planuojamas biudžetas. Ruošiantis ilgoms kelionėms tenka ir pasiruošti ilgiau. Dabar vis dažniau atsiranda galimybių dirbti ir keliauti, tad tokiu atveju kiekviena diena tampa kaip nauja kelionė, kurią gali dėliotis ir kurtis pats nevaržomai. Man teko tik išsirinkti tinkamą partnerį kelionei, susiplanuoti norimą kelionės biudžetą ir susitvarkyti bei išsiaiškinti šalis, kurioms reikės vizų, bei kokios bus galimybės jas gauti.

Ar pavojinga? Gal yra atskiroms šalims, kelionėms taikomi tam tikri sveikatos reikalavimai?

Ar pavojinga keliauti? Galiu atsakyti kitu klausimu: ar pavojinga gyventi? Nekalbu apie šalis, kuriose nuolatiniai neramumai ar ore sklando karo kvapas, tačiau su teigiamu požiūriu ir sveiku protu pavojus lieka toks pats kaip ir kas rytą nuvykti iki mokyklos, darbo vietos. Pavojų galima įžvelgti ant kiekvieno kampo, tačiau yra tekę ir vytis vagį su mano kuprine, turėti avariją užsienyje ir užuosti deportacijos kvapą, kai vos ištrūkau iš vienos Pietryčių Azijos valstybės.

Taip, yra šalių, į kurias norint pakliūti reikalingas kartais ir ne vienas skiepas, tačiau man asmeniškai kol kas į tokias šalis vykti neteko. Dažniausiai vykstant į Afrikos valstybes bus nurodomas ne vieno skiepo sąrašas. Vykstant toliau už Europos ribų paprasčiausia vakcina nuo stabligės ar hepatito A yra  bazinis pagrindas, norint išvengti nemalonių sveikatos sutrikimų svetur.

Kur dar teko lankytis, kurios valstybės paliko didžiausią įspūdį? 

Neskaitant išmaišytos Pietryčių Azijos teko nemažai aplankyti skirtingų Europos valstybių, JAV,  Kubą, dabar jau lengvai pasiekiamą Maroką. Artimiausios kelionės nusimato į Graikiją, Italiją, Japoniją, Malaiziją, Australiją.

 Ar galima pačiam susiplanuoti egzotišką kelionę? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį tai darant?

Žinoma, šiais išmaniųjų technologijų laikais viskas tampa dar paprasčiau ir tokias keliones vis dažniau ir drąsiau planuojasi mūsų tautiečiai, dėl ko galiu labai nuoširdžiai pasidžiaugti. Ypatingai džiugu, kai lietuvių pavyksta sutikti ne itin turistų pamėgtose vietose.

Svarbiausia reiktų susipažinti su norima šalimi, vyraujančia religija, galiojančiais įstatymais, reikalingais dokumentais norint atvykti, ar bus reikalingos vizos. Jau minėjau ir sveikatai keliamus reikalavimus. Kai kur norint pakliūti reikės įrodymų ir dėl savo finansinių galimybių. 

Kur sudėtingiausia ar pavojingiausia būtų išvykti?

Žinoma, kad šalys, kuriose vyksta karas automatiškai tampa pavojinga kryptimi, tačiau neretais atvejais valstybės, kurios mūsų tautiečiams yra ne itin pažįstamos, gali taip pat atrodyti pavojingomis. Mano pažįstamų tarpe tenka neretai išgirsti, kad, tarkime, Iranas yra pavojinga šalis, nors ten absoliučiai jokio pavojaus, o žmonių mandagumas ir išsilavinimo lygis gali viršyti visus lūkesčius. Yra šalių, kaip Butano karalystė ar Šiaurės Korėja, į kurias norint pakliūti bus reikalingi gidai, be kurių nebūsite įleisti į valstybės teritoriją. Dar visai neseniai Mianmaras, gerai žinomas kaip Birmos Karalystė, pradėjo įsileisti turistus, tačiau iki šių dienų yra atskiros zonos bei teritorijos, kurias aplankyti draudžiama arba yra reikalingi leidimai norint ten pakliūti. 

O ką pasiūlytum šeimai su vaikais, kuri norėtų išbandyti egzotišką kelionę?

Su šeima rekomenduočiau aplankyti Tailandą, Balį ir Singapūrą. Puikios kelionės galimos ir JAV. Viskas priklauso nuo vaikų amžiaus. Dažnai skirtingo amžiaus vaikus turinčios šeimos puikiai praleidžia atostogas ir Europoje, čia paprasta keliauti, nėra ilgų skrydžių ir visose šalyse daugiau mažiau puikiai išvystyta infrastruktūra.