Kokios yra Lietuvos prezidento pagrindinės funkcijos?

Konstitucijos straipsnyje, kuriame pateiktos prezidento funkcijos yra 24 punktai. Pirmi trys yra apie užsienio politiką, o kiti 21 tai yra septyni aštuntadaliai yra apie vidaus politika. Mano galva, yra svarbiausia ne tie trys apie užsienio politika, o likusieji apie vidaus politiką. Ten labai aiški šerdis, teikia arba tvirtina valstybės pareigūnus susijusius su teisėsauga: valstybės kontrolierius, generalinis prokuroras, aukščiausio teismo teisėjas, apeliacinio teismo teisėjas, konkurencijos tarybą. Viskas kas susiję su teisėsauga ir teisingumu. Aš manau, kad visi iki šiol buvę prezidentai labai atmestinai žiūrėjo į šią sritį ir skirdavo išimtinai vadinamai elitui ir didiesiems oligarchams palankius su teisingumu susijusius pareigūnus. Jeigu mane išrinks prezidentu aš ta politiką pakeisiu 180 laipsniu.

Lietuvoje klesti korupcija, socialinės problemos. Ar Lietuvos prezidentas yra pajėgus spręsti jas ir kaip?

Lietuva yra vienintelė šalis, neturinti visuomenės kontrolės teismams. Vienintelė iš Europos Sąjungos, iš Vakarietiško pasaulio, turiu omeny iš krikščioniško pasaulio. Visur yra arba prisiekusieji, arba tarėjai, išskyrus Lietuvą. Lietuva vienintelė jų atsisakė  1993 metais. Prezidento pareiga - užlopyti šią spragą. Prezidentas atsakingas už teisingumą. Deja, prezidentė Grybauskaitė prieš pirmos kadencijos rinkimus žadėjusi tai padaryti, visiškai užmiršo šitą pažadą ir leido suklestėti advokatų ir teisėjų cechams, kurie sau pasidarė išskirtines sąlygas, ypač advokatai. Mano, kaip prezidento, pareiga būtų - nedelsiant inicijuoti tarėjų grąžinimą į teismus. Jeigu tarėjai dalyvauja vakarietiškose valstybėse svarbiausiose bylose, taip turėtų būti ir pas mus. Tokiu atveju nebūtų tokių situacijų, kai vienas teisėjas sprendžia Interpolo ieškomo kvaišalų platintojo mafijozo paleidimą ir jį paleidžia. Jeigu būtų tarėjai, tokios situacijos nebūtų. Dėl šios ir panašių situacijų gėda visiems buvusiems prezidentams. Nėra tarėjo – nėra ir kovos su korupcija. Dabar kiek daug pagauna ir kiek daug teisėjai paleidžia. Arba iš bylos išima svarbiausius įrodymus, pasakydami kad nebuvo tinkamai užrašyti, arba nebuvo tam tikros sankcijos tiems įrodymams surinkti. Tiesioginė atsakomybė tenka pirmiausia prezidentui, o ne seimui.

Kokie valstiečių sprendimai tinkami, o kurie koreguotini? Jei „Centro“ partija turėtų „didesni svorį“ Seime, ar galima būtų koalicija su valstiečiais?

Mano galva, svarbiausias sprendimas – skirti vaiko pinigus visiems vaikams. Jeigu ankstesnė valdžia (Kubiliaus vyriausybė) nuėmė pinigus nuo dalies vaikų padarydama PNPD mechanizmą, Butkevičius nesugrąžino vaiko pinigų, tai Valstiečiai sugrąžino ir pridėjo. Dabar pinigus gauna kelis kartus daugiau vaikų, negu gaudavo prie Kubiliaus. Tai čia, manau, esminis lūžis mažinant turtinę nelygybę. Tai čia yra labai geras darbas, dėl jo tikrai būtų verta „Centro“ partijai su Valstiečiais sudaryti koaliciją. Minusas, mano galva, valstiečių finansų ministras yra didesnis liberalas, negu buvo socdemų finansų ministras Šadžius ar konservatorių ankstesni finansų ministrai. Tai, kad per pastarąją reformą buvo pridėta 5,5 milijono eurų dviems tūkstančiams turtingiausių Lietuvos žmonių, atleidžiant juos nuo dalies Sodros įmokų, kai pasiekiamas tam tikras lygis, jei neklystu, 7000 eurų. Tokiu atveju nuo visų Lietuvos gyventojų atimta 5,5 milijonų eurų ir padalinta turtingiausiems žmonėms. Tai buvo didelė nesąmonė. Lietuviai emigruoja į kitas šalis, kur turtinė nelygybė mažesnė, kur racionalesni mokesčiai nuo visų pajamų. Tai pat minusas – neįvesti progresiniai mokesčiai nuo visų pajamų.

Jūs buvote vienas aktyviausiu politikų ginant Neringą Venckienę, kodėl? Kaip manote, kaip toliau rutuliosis įvykiai šioje istorijoje?

Nebuvau Garliavoje, nebuvau prie N. Venckienės namo. Bet mane paveikė įvykis, kai Lietuvos teisėsauga atsisakė parodyti tą 12 sekundžių epizodą, kai Neringa Venckienė neva trenkė keturis kartus stambesniam pareigūnui, kuris yra kažkokių sunkiasvorių imtynių čempionas. Tai man kilo klausimų, ar jinai trenkė iš viso. Klausimas: o kodėl teisėsauga slepia tą įrašą? Kokiam čia ikiteisminiam tyrimui pakenks, jeigu mes pamatysime kaip smulki N. Venckienė trenkia labai stambiam policininkui. Tai man iš karto kilo įtarimas, ar nebus čia viskas iš piršto laužta. Lietuvos teisėsauga neatsako į pagrindinį klausimą. Jie teigia, kad D. Kedys žinojo kad pedofilijos nėra. Tai kodėl D. Kedys nužudė, pasak teisėsaugos, tiek daug Lietuvos žmonių? Kas jis? Manijakas? Ligonis? Nėra atsakymo į šitą klausimą. Įrodyta, kad pedofilijos nebuvo, bet kodėl tada jisai žudė? Gal tada ne jisai? Gal kažkas kitas žudė? Gal apygardos teisėjas nužudytas ne pačio D. Kedžio, dar kažkieno? Prie to paties klausimo – Lietuvos teismuose nėra tarėjų. Lietuvos teismų reitingas yra vienas žemiausių Europoje. Manau, čia ir yra atsakymas – kol nėra tarėjų, negalima tikėti tokiais teismais. Policija neparodė to epizodo kaip N. Venckienė trenkė, negalima pasitikėti tais policininkais, kai ir tyrėjais, kurie pareiškė kaltinimus N. Venckienei dėl šio epizodo. Aš stojau N. Venskienės pusėn būtent dėl šio epizodo.

Ar alkoholizmas  yra liga? Kodėl dažniausiai į insultą patyrusį žmogų žvelgiama su gailesčiu, o į alkoholiką su panieka? Ar alkoholis gali pridaryti problemų asmeniniame gyvenime, profesinėje karjeroje?

Mes priklausome postsovietinės kultūros zonai, kurioje važinėti prisisegus diržą arba plaukti valtyje su saugos liemene dar ne taip senai buvo milžiniška gėda. Pamažu keičiantis kartoms žmonės daugiau segasi diržus, ypač gale, daugiau žmonių dedasi ir gelbėjimosi liemenes. Bet dar pakankamai didelis kiekis žmonių, kalbant apie alkoholio kultūrą, yra sovietinio stiliaus. Jeigu negeri – ligonis, jeigu geri mažai – ligonis. Jei esi abstinentas, esi kažkuo įtartinas, sergi kažkuo. Visai nesenai net  sėdintiems už vairo būdavo normalu išgerti 50 gramų. Ši postsovietinė kultūra lietuvius labai gramzdina. Tarkim, pabandykime vidutinio amžiaus lietuvį įsodinti į prancūzišką mašina, tai čia tas pats, kas abstinentas. Čia yra kultūriniai skirtumai iš vienos pusės, o iš kitos pusės Lietuva priklauso klimatinei zonai, kurioje baltaodžiai prasigeria. Skandinavija, Estija, Latvija, Rusija, Baltarusija, dalis Vokietijos patenka į alkoholio vartojimo zoną. Šioje zonoje baltaodžiai vyrai turi nevisai atsparų geną alkoholio vartojimui. Daugiau negu 10 procentų vyrų tampa alkoholikais. O kuo arčiau Viduržemio jūra, tuo tiems gyventojams mažesnė rizika tapti alkoholikais. Esant rizikos zonoje, didėja lietuvių rizika tapti alkoholikais. Šiuo metu didesnis indeksas yra tik Baltarusijoje. Bet keičiantis kartoms, tolstant nuo postsovietinės kultūros ir plius valstiečių planuojami skandinaviški alkoholiniai paketai pamažu mus traukia už ausų. Tai alkoholizmas yra liga.

Jūsų požiūriu, kuris terminas labiau atitinka realybę „rusai puola Lietuvą“ ar „Vakarų ir Rytų oligarchija kovoja dėl vartotojų“?

Lietuvos oligarchai pasinaudodami šūkiu  „rusai puola“ užkelia nežmoniškai kainas ir nemoka adekvačių algų.

Ar Lietuva turėtų būti tik Vakarų oligarchijos produktų vartotoja?

Lietuviai pripratę lankstytis ponams, nes pas mus baudžiava vėliausiai buvo panaikinta. Jeigu didžiųjų prekybos centrų savininkai moka minimumus, tai lietuviai neturi savyje ryžto kurti profsąjungas ar kaip nors kitaip pasipriešinti. Prie to, aišku, yra prisidėję ir sovietai, išnaikinę pačius protingiausius lietuvius pokario laikotarpiu.

Apibūdinkite, koks yra jūsų rinkėjas ?

Turintis drąsos kovoti už tiesą, teisingumą, už savo ekonominį orumą ir nepasiduodantis pagundai emigruoti. Amžius ir socialinis statusas nesvarbu. Svarbu ryžtas apginti save, savo šeimą ir nepasiduoti oligarchams, socialiai neatsakingiems darbdaviams. Tai pat tiems kuriems svarbu ne tiek alga, o orumas, kad valdžia jų nežemintų ir kad valstybė būtų teisinga.