Sigita Dabulskytė – „Mandala“ festivalio organizatorė, psichologė, anglų kalbos dėstytoja. Moteris jau ilgą laiką gyvena Turkijoje. Tačiau nepamiršta Lietuvos ir čia rūgpjūčio 3-5 dienomis organizuoja jau 8 festivalį.
Festivalis „Mandala“ – tai trijų dienų renginys gamtoje, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą. Čia į sveikatingumą žvelgiama platesniu, holistiniu, požiūriu, kur gilinamasi žmogaus vidinį pasaulį. Festivalio metu veikia 4 skirtingos erdvės: žemės, ugnies, oro, vandens. Todėl kiekvienas galės atrasti savo vietą.
Kodėl festivalio pavadinimas „Mandala“? Ką tai reiškia? Kaip kilo idėja jį suorganizuoti pirmą kartą?
„Mandalos“ idėja kilo apsilankius Latvijoje organizuojamame dvasinių praktikų festivalyje „Gara vasara“ – į jį patekau atsitiktinai: važiavo draugas ir pakvietė prisijungti. Buvau sužavėta ir užsiėmimais, ir susirinkusiais žmonėmis, ir bendra festivalio atmosfera. Lietuvoje tokių renginių dar nebuvo, tad pajutau, kad būtinai reikia suorganizuoti kažką panašaus į tai, ką mačiau, ir čia. Pasiūliau draugui organizuoti kartu, tačiau mūsų keliai netrukus išsiskyrė, tad tęsiau pirmosios „Mandalos“ organizavimą viena. „Gara Vasara“ mane taip įkvėpė, kad buvau įsitikinusi festivalio sėkme.
Palyginus su latvių renginiu, programą praplėčiau. Be dvasinių taip pat atsirado psichologiniai, kūno praktikų bei kūrybiniai užsiėmimai – pagal tai suskirstytos ir festivalio erdvės, o nuo šiemet atsirado ir nauja – pramogų erdvė.
Esu psichologė, tad labai gerai žinau, kokia prasta žmonių psichinė sveikata. Be to, ji stipriai veikia ir fizinę sveikatą. Turime didžiausią Europos Sąjungoje savižudybių ir skyrybų skaičių („Eurostat“ duomenys), alkoholizmo problemą, tiek tarp vaikų ir paauglių, tiek tarp suaugusiųjų paplitusias patyčias, smurto artimoje aplinkoje problemą, trūksta pozityvumo, geranoriškumo.
Šis festivalis skirtas supažindinti žmones su įvairiomis praktikomis kaip tapti laimingesniais bei sveikesniais, ugdyti kūrybiškumą ar tiesiog įdomiai praleisti laiką. Tai puiki proga ne tik sužinoti naujų dalykų, bet ir gauti įkvėpimo gyvenimo permainoms, taip pat susirasti bendraminčių.
O renginio pavadinimą pasiūlė draugas, su kuriuo planavome kartu organizuoti renginį. Man jis tiko. Mandala – tai harmoningas, simetriškas, centruotas piešinys. Išvertus iš sanskrito kalbos šis žodis reiškia ratą, diską, sferą, o plačiąją prasme – dėsningumą ir simetrišką struktūrą. Visos didžiosios pasaulio religijos naudoją mandalą kaip dieviškumo ir vienybės simbolį. Mandalų piešimas naudojamas medituojant kaip instrumentas norint koncentruoti protą, tai taip pat gali būti naudojama kaip savarankiška psichologinė praktika. „Mandalos“ festivalis sukuria saugią ir stimuliuojančia aplinką darbui su savimi.
Kokios veiklos užima didžiąją dalį tavo laiko?
Šiuo metu dėstau anglų kalbą privačiame Medipol universitete Stambule. Taip pat savanoriauju organizacijoje „Onar“, kuri siekia lyčių lygybės Turkijoje. Kaip psichologė teikiu pagalbą Turkijoje gyvenančioms užsienietėms. Taip pat daug metų vedžiau šokio terapijos užsiėmimus, deja, šiemet tam nebeliko laiko.
Daugelis turbūt neįsivaizduoja festivalio be kvaišalų: legalaus alkoholio ir nelegalių medžiagų. „Mandaloje“ jie neleidžiami. Net rūkyti festivalio zonoje draudžiama. Kaip su tuo kovojate?
Tiesą sakant, kovoti nereikia. Per visą festivalio istoriją nemačiau nei vieno apsvaigusio dalyvio. Žinoma, tai, kad festivalyje kvaišalai neleidžiami ir neparduodami, visuomet labai aiškiai iškomunikuojame. Bet šiaip žmonės supranta festivalio esmę ir alkoholio nesiveža. Jei iš renginio nori pasisemti naudos, protas privalo būti blaivus.
Kartais tenka sudrausminti nebent rūkančiuosius. Iš jų atsisakyti rūkymo nereikalaujame, tačiau gerbti kitus dalyvius privalo – rūkymui yra įrengta speciali zona tolėliau nuo festivalio vietos.
Kokių naujienų šiemet gali tikėtis nuolatiniai festivalio lankytojai?
Kaip ir minėjau, šiemet atsirado nauja erdvė. Ji atsirado, kuomet vienas žmoną į festivalį kasmet atlydintis vyras pasiskundė, kad nesidomi nei dvasiniais dalykais, nei psichologija, tad renginyje nelabai turi ką veikti. Į jo komentarą sureagavome. Naujoje erdvėje bus galima smagiai praleisti laiką žaidžiant Viduramžių ir Go žaidimus, išbandyti drąsą stovint ant vinių ir stiklo šukių, lavinti pusiausvyrą balansuojant ant lyno bei dalyvaujant šachmatų turnyre.
Užsiėmimų, paskaitų programa kasmet skiriasi.
Šiemet įspūdinga muzikinė programa. Koncertuos Lietuvą Eurovizijoje atstovavusi Ieva Zasimauskaitė, „X faktoriuje“ antrą vietą laimėjusi Monika Juškevičiūtė su grupe „Nika Ganga Goes Jazzy“, žinomas atlikėjas iš Kolumbijos Felipe Duarte ir Gongų maudynės.
Kuo šis festivalis skiriasi nuo kitų Lietuvoje vykstančių festivalių?
„Mandala“ buvo pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. Vėliau jų atsirado ir daugiau. Nuo kitų mano festivalis skiriasi tuo, kad jame yra būtent tokios erdvės ir šioms sritims skirti užsiėmimai ir paskaitos: dvasinė, psichologinė, kūno praktikų, kūrybingumo bei pramogų. Esu psichologė, todėl kviečiu svarbiausius Lietuvoje šios srities profesionalus. Kitus lektorius taip pat atrenku itin atidžiai. Palyginus su kitais panašiais renginiais, mūsų kaina yra mažesnė, ir nusipirkęs bilietą žmogus nebeturi atskirai mokėti už užsiėmimus ir paskaitas, nebent norėtų kokių nors asmeninių paslaugų. O nuo įprastų festivalių skiriasi tuo, kad nėra kvaišalų ir „tūsas“ nevyksta per visą naktį. Mūsų programa prasideda ankstyvą rytą, tad norint joje dalyvauti, būtina per naktį pailsėti. Smagu gali būti ir be kvaišalų, be to, festivalyje yra ir šokio užsiėmimų.
Ar panašaus pobūdžio festivaliai vyksta Turkijoje?
Kadangi didžioji dauguma turkų – musulmonai, praktikuojantys savo religiją, tokio pobūdžio renginių yra labai mažai. Dalyvavau viename jogos festivalyje Stambule, tačiau jame didesnis dėmesys buvo skiriamas fizinei, o ne dvasinei jogos pusei. Taip pat su viena moterimi esame surengusios nedidelį vienos dienos renginį, panašų į „Mandalą“. Visgi, organizuoti renginius reikia daug lėšų, laiko ir energijos, tad nors iš pradžių planavome daugiau renginių, ši idėja užgeso.
Kokios, tavo nuomone, pagrindinės Lietuvos gyventojų problemos? Kaip jas spręsti?
Lietuvos gyventojų psichinė sveikata yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Dauguma žmonių turi vienokių ar kitokių psichikos, elgesio ar tiesiog gyvenimiškų problemų. Baltijos tyrimų duomenimis tik 35 % Lietuvos gyventojų jaučiasi laimingi. Aš pati pastebėjau tam tikras problematiškas charakterio ypatybes - greitą supykimą, negražų atsiliepimą į akis arba už akių ir nepasitenkinimą. Manau, svarbiausia yra prevencija bei intervencija jauname amžiuje, mokyklose ir darželiuose, kai žmogaus psichika tik formuojasi. Esu su tuo susipažinusi, nes rašiau magistrinį darbą apie socialinį bei emocinį ugdymą mokyklose. Taip pat svarbu skatinti žmones iškilus sunkumams kreiptis į psichologus, ir siekti, kad tai būtų priimtina praktika, o pačios paslaugos įkandamos. Gera žinia ta, kad per paskutinius tris metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo (Higienos instituto duomenys), o apsilankymų skaičius pas psichologus poliklinikose išaugo daugiau nei tris kartus (Valstybinės ligonių kasos duomenys).
Ar festivalyje propaguojama sąmoninga mityba be smurto?
Taip, festivalio kavinėse maistas tik vegetariškas ir veganiškas.
Kokias praktikas taikote savo gyvenime? Nuo ko siūlytumėte žmonėms pradėti savo pažinimo kelią?
Aš domiuosi ir tikiu psichologija, skaitau įvairių psichologijos krypčių autorių knygas, dalyvauju paskaitose, nuotoliniuose mokymuose. Su nemaloniomis emocijomis kovoju išsipasakodama draugams, piešdama ir šokdama. Man labai padeda meditacinės muzikos klausymas, darausi sau reiki gydymą bei masažus.
Festivalyje žmonės gali susipažinti su įvairiomis praktikomis bei atsirinkti jiems labiausiai tinkamas. Užsiėmimų bus daugiau nei pusšimtis, tad rinktis tikrai bus iš ko. Įgijus pradmenis vėliau bus galima gilintis savarankiškai, už renginio ribų.
Dėl ko nusprendėte emigruoti iš Lietuvos? Kaip dažnai čia grįžtate?
Sprendimas buvo priimtas klausantis širdies. Man netinka Lietuvos klimatas ir nebuvo patenkinti mano socialiniai poreikiai. Į Turkiją pakliuvau studijuodama Mykolo Romerio universitete – buvo galimybė išvažiuoti mainams pagal Erasmus programą, tačiau rinktis buvo galima vos iš kelių šalių. Turkija traukė tuo, kad yra šilta ir egzotiška. Stambulą pamilau iš pirmo žvilgsnio. Išvykus iš Lietuvos buvo -20C, o atvykus į Stambulą - +5C. Švietė saulė, ošė jūra, žmonės vaikštinėjo, šypsojosi. Buvau sutikta labai draugiškai. Grįžusi į Lietuvą Turkijos labai ilgėjausi, tačiau tada dar neplanavau ten gyventi. Pabaigusi mokslus nuvažiavau ten atostogų ir supratau, kad liksiu. Dar ir aplinkybės susiklostė labai palankiai – vienas bičiulis pasiūlė pas jį apsistoti kol susirasiu darbą ir kur gyventi, o atostogų skridusi draugė atvežė daugiau mano daiktų.
Į Lietuvą grįžtu vasarą, kai organizuoju festivalį, o retkarčiais pavyksta grįžti ir Kalėdoms.
Kokių atsiliepimų sulauki apie „Mandalos“ festivalį?
Girdžiu, kad tai įkvėpė žmones, padarė juos laimingesnius, paprasčiau žiūrinčiais į gyvenimą, kūrybingiau sprendžiančiais iškilusias problemas. Taip pat yra viena man itin įstrigusi istorija – pernai prie manęs priėjo viena pora, kuri sakė, kad yra labai dėkingi, nes susipažino būtent festivalyje. Šiuo metu jie jau yra susituokę, o ant savo vestuvinių žiedų išgraviravo žodį „Mandala“. Man tai girdėti buvo labai gera. Kartais organizuoti renginį pavargstu ir galvoju, kad jau nebeorganizuosiu, bet tokie pasidalinimai įkvepia vėl imtis darbo...
Kokių patarimų duotumėte žmogui, į „Mandalą“ atvykstančiam pirmą kartą?
Gyventi galima palapinėse ar nameliuose – šiuos reikėtų rezervuotis iš anksto. Maistą galima gamintis patiems, taip pat veiks net kelios kavinės. Patariu dar namuose išsistudijuoti renginio programą ir apsispręsti į kuriuos užsiėmimus, paskaitas norėsite nueiti. O svarbiausia, atvažiuoti atviru protu ir širdimi.
Kaip leidi laisvalaikį?
Laisvalaikį labiausiai mėgstu leisti bendraudama su žmonėmis ir keliaudama. Su draugais mėgstu eiti į restoranus, koncertus ir kitus renginius, taip pat dievinu karaoke. Domiuosi pasaulio naujienomis, seku žinias, skiriu laiko tobulinimuisi – klausausi įvairių paskaitų, dalyvauju mokymuose. Piešiu. Labai mėgstu šokti – ne be reikalo tapau šokio terapeute.
Kokios tau yra tobulos atostogos?
Per atostogas privalau keliauti. Šią žiemą pirmą kartą apsilankiau Tailande – tai man tobula šalis. Viskas buvo labai įdomu, gražu, miegodavau vos po penkias valandas per parą, kad tik viską spėčiau. Labai skanus buvo ir maistas, pigus masažas – juo mėgavausi kone kiekvieną dieną. Labai patiko Bankokas ir Puketo sala. Didelį įspūdį paliko ir ankstesnė kelionė po Italiją – per 11 dienų apkeliavau visus didžiuosius miestus. Nuostabu keliaujant sutikti naujų, pozityvių žmonių.
Kokie įvykiai tavo gyvenime paskatino eiti savęs pažinimo keliu?
Tiesą sakant, jokio išskirtinio įvykio nebuvo. Dar mokydamasi mokykloje susidomėjau psichologija, lankiau psichologijos būrelį. Dar kiek vėliau susidomėjau meditacija, ir baigdama mokyklą jau tiksliai žinojau, kad stosiu į psichologiją. Tiesa, studijas pasirinkau ne Lietuvoje, o Škotijoje.
Skaityti komentarus