Kiek laiko maitinatės veganiškai? Kas jus paskatino pasirinkti šį gyvenimo būdą?

Kiek save atsimenu veganiškai maitinuosi jau 21 metus, pagal geriausius savo sugebėjimus. Iš pradžių aš pakeičiau mitybos rūšį dėl noro numesti svorį. Man pavyko atsikratyti 30 kilogramų antsvorio. Taipogi, šios mitybos dėka išsprendžiau savo sveikatos problemas: migreną, priklausomybę nuo maisto, lėtinio nuovargio sindromą, hipoglikemiją, fibromialgiją, candida, reynaud sindromą.  Galiausiai aš nusprendžiau įstoti į Hipokrato sveikatos institutą, kas man padėjo suprasti apie pusiausvyrą žaliavalgiškoje mityboje. Baigusi kursus ten pradėjau mokyti kitus: vesti paskaitas, maisto dirbuves, stovyklas visame pasaulyje. Pagrinde darbuojuosi Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Kokie žaliavalgystės privalumai prieš veganišką mitybą? Ar galima maitintis žaliavalgiškai subalansuotai Lietuvos klimato šalyse, kai lauke šalta? 

Teko lankytis Lietuvoje prieš porą metų kalėdiniu laikotarpiu. Man tuo metu nekilo jokių problemų maitinantis žaliavalgiškai, nes šios mitybos racionas daug platesnis, negu tik salotos. Į savo mitybą derėtų įtraukti žaliais baltymais praturtinų kokteilių su daigais – tuomet bus lengviau šaltomis sąlygomis.  Patiekalai turėtų būti priimtino skonio ir išvaizdos, tai gali būti žaliavalgiški burgeriai arba pyragai, kurie galėtų sušildyti šaltesnėmis sąlygomis. Asmeniškai rekomenduočiau šaltu metu daugiau įtraukti saulėgražų ir moliūgų sėklų, su jais galima rasti daug receptų , tai suteikia naudingų riebalų rūgščių.
Noriu pabrėžti, jog ne visas žaliavalgiškas, veganiškas maistas yra sveikas. Pasirinkę  žaliavalgišką augalinę mitybą mes gauname daugiau deguonies, nes valgome daugiau neapdirbtų daržovių, kurios per chlorofilą gauną deguonį. Visas šis procesas padeda kūnui gauti daugiau energijos ir gyvybės.

Kodėl žmonės nukrypsta nuo mitybos kuri jiems padeda jaustis geriau?

Geras klausimas. Manau, tai priklauso nuo mitybos rūšies ir gyvenimo būdo. Dažnai gali būti priklausomybė tam tikram maistui ir gali būti labai sunku pakeisti mitybos įpročius, jei žmogus nepajaučia realios naudos per trumpą laiką.

Kaip atrodo jūsų įprastos dienos maisto racionas?

Kiekvieną dieną aš išgeriu mažiausiai 1 litrą baltymingų žalių sulčių. Pusę litro iš lėto gurkšnoju pusryčių metu.  Tuomet likusią dalį tarp 11 h ir 16 h. Kiti mano valgymai būna per pietus ir vakarienę. Dažniausiai tai daržovių troškinys, karis arba sėklų daržovainis. Dažnai renkuosi nuostabaus skonio salotas iš saulėgražų ir žirnių daigų su džiovintomis wakami jūržolėmis, kelp milteliais, raudonomis paprikomis, avokadu, salieru, bei dar pridedu to,ką jaučiu tuo metu man esant reikalinga.  Kartais daržoves lengviau suvalgyti, jei jos apverdamos garuose.  Salotų nemaišau kartu su desertais, pavyzdžiui, datulėmis. Užkandžiavimas saldžiu maistu yra didelė problema, kuri kyla dėl baltymų trūkumo.

Ką manote apie ekologišką maistą ir ūkius?

Ekologiškas maistas yra labai svarbus, jeigu tik įmanoma tokį rinktis. Kuomet galiu, aš remiu vietinius ūkininkus, pirkdama iš jų ekologiškus produktus.

Kokius patarimus duotumėte žmonėms norintiems pradėti maitintis žaliavalgiškai? Kokius maisto papildus patartumėte? Kaip dažnai reikėtų darytis kraujo tyrimus?

Pirmiausia siūlyčiau rasti profesionalą, kuris galėtų padėti keisti savo mitybą. Taip sakau, nes pradedantieji turėtų žingsnis po žingsnio keisti mitybą.  Papildai, kuriuos patarčiau: virškinimo enzimai, mėlyni ir žali dumbliai, chlorela, saulėta chlorela ir vitaminas b12. B12 svarbus maisto medžiagų pasisavinimui ir dėl užterštos virškinimo sistemos organizmas pats negali jo pasigaminti. Žinoma, Lietuvoje yra įprasta gaminti raugintus kopūstus, kurie yra labai naudingi virškinimo sistemos veiklai. Tai puikus probiotikas. Kraujo tyrimus rekomenduočiau daryti kartą per metus.

Kokias klaidas dažniausiai daro žaliavalgiškai pradėję maitintis žmonės?

Dažniausiai žmonės nesikonsultavę pradeda maitintis 100 procentų žaliavalgiškai ir renkasi  gurmaniškus patiekalus. Taip, maistas tokiu atveju būna skanus, tačiau reikėtų rūpintis, jog maistas būtų subalansuotas ir organizmas gautų pakankamai maistinių medžiagų.

Kas blogai su su virtu ar keptu maistu?

Virtas maistas netenka daug maistinių medžiagų ir, žinoma, dauguma žmonių yra įpratę taip gaminti maistą visą savo gyvenimą. Žaliavalgiškos salotos daugelyje šalių valgomos labai retai. Visus patiekalus galima ruošti taip,kad primintų įprastą skonį, tik reikia būti atidžiam renkantis produktus.

Ar žmonės prisitaikė virti maistą?

Žmonės tapo priklausomi nuo paruošto maisto. Aš dažnai nustebinu savo draugus, kurie nėra veganai. Kartais patiekdama maistą aš tiesiog jį pašildau žemoje temperatūroje maisto dehidratoriuje. Dažniausiai visiems toks maistas patinka. Nustebinu savo šokoladiniais saldainiais, kurie savyje neturi šokolado ir yra pagaminti naudojant kerobą.

Iš kur jūs gaunate reikalingą baltymų kiekį?

Iš daigintų saulėgrąžų ir žirnių daigų bei iš žalių lapinių daržovių, kurias dedu į žaliuosius baltyminius kokteilius. Jeigu įmanoma, geriausia rinktis šviežiai spaustas sultis.  Keliaudama visada su savimi turiu maisto papildų:  žalio baltyminio kokteilio miltelių,  chlorelos. Todėl, jeigu negaliu pasigaminti šviežiai spaustų sulčių, visada su savimi turiu alternatyvų.

Ar įmanoma būti sportišku maitinantis žaliavalgiškai?

Taip, yra atletų, kurie maitinasi tik žaliavalgiškai, tačiau norint, kad tai pavyktų, reikia profesionalų pagalbos ir žinių. Patarčiau pažiūrėti, kaip maitinasi ir gyvena Michael Arnstein, Tom Brady, Brendan Brazier. Jie sugeba pasiekti sportinių rezultatų, jaučiasi sveiki ir energingi.

Ar žaliavalgiška dieta nėra per sunki paprastam žmogui?

Pradėti taip maitintis iš tiesų yra ganėtinai sudėtinga, nebent žmogus turi pakankamai žinių ir supranta, jog neužteks valgyti tik desertus.  Žinoma, kartais galima valgyti ir juos, tačiau tuo nederėtų piktnaudžiauti. Reikia žinių ir laiko, norint suprasti ir įsisavinti kasdienybėje žaliavalgišką mitybą.

Ar nėra brangu maitintis žaliavalgiškai?

Ne, tai tikrai neturėtų būti brangu. Manau žmonės tiesiog nėra įpratę pirkti tiek daržovių. Dauguma lietuvių patys augina vaisius ir daržoves savo soduose. Tai, ką ragavau, labai patiko, nes jutau tikrą skonį ir natūralumą. Brangu bus, jeigu valgysite per daug riešutų ir desertų, kurie nėra pigūs.

Kaip mityba yra susijusi su aplinkosaugos problemomis?

Jeigu žmogus maitinasi augaliniu maistu, jis prisideda prie aplinkos išsaugojimo. Tam, kad užauginti vaisius, daržoves, kruopas, sėklas ir riešutus, reikia žymiai mažiau žemės resursų, negu gyvūninės kilmės maisto auginimui. Užauginti 1 kg jautienos reikia  apie 15000 litrų vandens. Palyginimui, 1 kg pomidorų reikia tik 215 litrų vandens.

Kokį vandenį geriate?

Aš namie naudoju jonizatorių. Jį  lengva įsigyti ir žmonėms gali turėti namuose ar biuruose. Jame galima pasirinkti šarminį vandenį gėrimui ir rūgštinį vandenį laistymui bei daržoves, vaisių plovimui. Norint būti sveikam, labai svarbu gerti daug tinkamo vandens. 

Kokia tema kalbėsite per Vegfest vasaros festivalį?

Mano temos pavadinimas: "Gidas į gyvą augalinės kilmės mitybą". Kalbėsiu apie tai, dėl ko mums reikia maitintis gyvu maistu ir kaip tai darant mėgautis bei džiaugtis gyvenimu. Viskas bus nuosekliai išdėstyta paskaitos metu. Labai lauksiu visų atvykstančių paklausyti mano pranešimą.

Kuo užsiimate gyvenime?

Mano svarbiausia veikla - atsiminti rasti laiko sau (juokiasi). Taip pat aš vedu augalinės kilmės maisto gamybos dirbtuves . Skaitau pranešimus ir organizuoju maisto dirbtuves, stovyklas. Informuoju visuomenę apie tai, dėl ko reikėtų keisti savo gyvenimus. Daugiau apie mano veiklą galite sužinoti www.jillswyers.com .

Ką Jums teko girdėti apie Lietuvą?

Lietuva yra graži šalis, kurioje man labai patinka ir visada malonu čia sugrįžti. Žiema, pavasaris ir vasara, ruduo! Kaip jums pasisekė, jog turite visus sezonų laikus. Aš turėjau galimybę lankytis Lietuvoje keletą kartų. Iš pradžių buvau pakviesta kalbėti Ann Wigmore memoriale ir konferencijoje kaip Jungtinės Karalystės ambasadorė. Ann Wigmore buvo iš Lietuvos ir įkūrė Hipokrato sveikatos institutą Bostone, JAV. Man pasisekė, jog teko lankytis Lietuvoje. Buvau Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetuose. Priežastis dėl ko man teko lankytis Lietuvoje - Europos gyvensenos medicinos asociacija. Ją vienija puiki komanda. Gydytojai iš JAV, Vokietijos, Belgijos ir Lietuvos yra labai susiję ir kartu organizuoja įvairias konferencijas. Aš dalyvavau konferencijose Lietuvoje pastaruosius 5 metus. Būdama Lietuvoje pristačiau žaliavalgiškas augalinės kilmės dirbtuvės Vilniuje ir Kaune, vasaros metu teko lankytis Alytuje... Pas jus labai gražus kraštovaizdis ir tikros daržovės iš sodo. Aš mačiau ir kitas Lietuvos dalis, bet tikiu jog yra dar daug ką pamatyti!

Kokie yra žaliavalgiškos mitybos privalumai?

Tu esi tai, ką valgai. Per augalinės kilmės žaliavalgiška mityba mes gauname fermentuotą maistą, pripildytą enzimais ir maistinėmis medžiagomis. Daugeliui iš mūsų reikia virškinimo fermentų, nes buvome įpratę valgyti labai įvairiai. Viskas prasideda nuo supratimo apie subalansuotą žaliavalgišką gyvenimo būdą. kūnas gauna didesnę maistinę naudą, kai maistas neapdorotas. Daržoves reikėtų valgyti su visais patiekalais. Jos padeda virškinimui. Taip pat svarbu valgyti ir kramtyti daug lėčiau, negu esame įpratę. Į savo mitybą reikėtų įtraukti kuo daugiau šarminančių maisto produktų ir kuo mažiau rūgštinančių, kurie yra žalingi. Kūnas veikia tarsi baterija, kurią reikia įkrauti tam, kad gautume sveikus elektrolitus imuninės sistemos stiprinimui. Šios mitybos privalumai: dėl deguonies, gaunamo iš daugelio augalinės kilmės maisto chlorofilų, žmogus tampa energingesnis. Maitinantis ilgesnį laiką subalansuota žaliavalgiška mityba pagerėja sveikata: pasitaiso plaukų, odos, nagų būklė, bei palengvėja virškinimo sistemos darbas. Taipogi, iš organizmo pradeda šalintis per visą gyvenimą susikaupę toksinai. Per savo 20 metų patirtį galiu teigti, jog nuo valgomo maisto priklauso mūsų savijauta ir nuotaika. Žaliavalgiška mityba man padėjo jaustis laimingesnei, išmokė supratingumo ir priėmimo, pradėjau labiau šypsotis ir juoktis. Tai tikrai svarbūs aspektai, turintys įtakos sveikatos būklei. Maitinantis augalinės kilmės žaliavalgišku maistu organizmas pradeda save valyti ir gydyti.