Kiek ten įrašų socialiniuose tinkluose per parą padaro D.Trampas? 10 ar 25? Ar kitą dieną pats bent prisimena, ką kalbėjo ar rašė užvakar? Kiek ryžtingų kalbų per savaitę pasako V.Zelenskis, ekrane šmėžuote šmėžuojantys dar ryžtingesni macronai, merzai, starmeriai ir nesuskaičiuojamos „europinės uršulės“... Tik atėjus laikui paaiškėja, kad esminiai sprendimai mažai ką turi bendro su ryžtingomis kalbomis ir dažniausiai juos priima ne šie kalbėtojai.

Savaitės politikos pagrindinė išvada: pasaulis jau suprato D.Trampą ir priprato prie jo verslininkiškos diplomatijos: užkelti kainą iki debesų, išgasdinti oponentą, po to nusileisti ir gauti pageidautinas nuolaidas. Amerikos hegemonija baigiasi, didieji konkurentai tarifų vėzdo nebebijo, nes turi savo kortų atsakui ir muitų padidinimas gali smogti pačioms JAV.

Busano susitikime su Xi Jimpingu - visiškas JAV hegemoninės politikos "iš jėgos pozicijų" fiasco. D.Trampui konkrečiai ir praktiškai parodytos jo realių galimybių ribos. Spaudimas nepirkti Rusijos naftos "nebuvo aptariamas". Žlungantys Vakarų Europos "lyderiai" ieško ir neranda pinigų Ukrainos proxy karui tęsti.
O Marijos žemėje - tolesnis Vilniaus pimpačkiukų vykdomas Lietuvos naikinimas. Karo psichozė pagaliau davė laukiamų rezultatų - dėl uždarytos sienos su Baltarusija susilaukta taip lauktų atsakomųjų Baltarusijos veiksmų, dėl kurių bus galima klykti dar labiau. Ir didžiulių nuostolių šalies krovinių vežėjams bei biudžetui, kas išprotėjusiai valdžiukei absoliučiai dzin.