O kaip yra iš tiesų?

Nors Energetikos ministerija tiesiogiai nekontroliuoja Ignitis grupės veiklos, tačiau formuoja ir siūlo energetikos sektoriaus politiką.

Paminėsiu tik kelis šios politikos aspektus, dėl kurių sprendimus formuoja D. Kreivys ir kurie tiesiogiai susiję su Ignitis grupės akcininkų interesais:

1. Sprendimai dėl galimo strateginių energetikos objektų veiklos reguliavimo. Ignitis grupė valdo Kruonio Hidroakumuliacinę elektrinę ir Elektrėnų šiluminę elektrinę, kurios dėl savo dydžio ir galimybių daryti įtaką elektros kainai Lietuvos zonoje turi dominuojančių rinkos dalyvių požymių ir, siekdamos maksimalaus veiklos pelno, gali padidinti elektros kainas biržoje.

2. Sprendimai dėl Ignitis kaip nepriklausomo elektros tiekėjo (NET) ir Ignitis kaip visuomeninio tiekėjo veiksmų, kurie mažintų tiekėjų kainas. Ignitis NET veikla nėra reguliuojama, visas uždirbtas pelnas lieka įmonei bei akcininkams. O visuomeninio tiekėjo veikla yra reguliuojama ir ribojamas jo pelnas. Todėl įmonė yra suinteresuota, kad veiklos sąlygos būtų kuo palankesnės Ignitis NET ir kad Ignitis kaip visuomeninio tiekėjo veikla nebūtų keičiama taip, jog galėtų neigiamai paveikti Ignitis NET veiklos rezultatus. Todėl yra suinteresuotumas eliminuoti bet kokią visuomeninio tiekėjo konkurenciją su nepriklausomais elektros tiekėjais. Būtent dėl šios priežasties D. Kreivys net nesvarsto Estijos pavyzdžiu įteisinti universalią elektros tiekimo paslaugą, o tik ištiesęs ranką bejėgiškai maldauja NET mažinti elektros kainas.

3. Sprendimai dėl atrankos kriterijų, pagal kuriuos išduodami leidimai vystyti naujas pramonines vėjo/saulės jėgaines.

Detaliau aptarkime paskutinį aspektą pasitelkdami konkretų atvejį – tai vėjo jėgainių parkų vystymas Baltijos jūroje.

Abiejų parkų investuotojus D. Kreivys siūlo parinkti pagal didžiausią investuotojo mokestį už teisę vystyti parką.

Ministras siūlo neatlikti jokių parengiamųjų antrojo parko vystymo darbų – įvertinti poveikį aplinkai, atliktą jūros dugno geologinius tyrimus ir pan.

Ne vieną kartą minėjau, kad leidimai vystyti naujas pramonines vėjo ir saulės jėgaines privalo būti išduodami aukcionų būdu tik pagal investuotojo pasiūlytą mažiausią kainą už visą pagamintą elektros energiją 15-25 metų laikotarpiui.

Juo labiau, jeigu kalbama apie tokius didelius ir svarbius projektus, kaip 2x700 MW vėjo jėgainių parkų vystymą jūroje.

Atsižvelgiant į aukcionų kitose šalyse rezultatus, pasiūlyta mažiausia kaina gali būti 5,5-6,5 cnt/kWh.

Tada visas skirtumas tarp šios kainos ir biržos kainos bus grąžintas visiems Lietuvos elektros vartotojams per neigiamą Visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį (CfD principo taikymas).

Aukcionas pagal didžiausią vystytojo mokestį yra kazino su daugeliu nežinomųjų. Todėl pasiūlyti mokesčiai nebus dideli, palyginti su tikėtina nauda elektros vartotojams, jeigu investuotojas pasirenkamas pagal pasiūlytą mažiausią elektros energijos supirkimo kainą.

Labai tikėtina, kad investuotojas sieks apriboti projekto rizikas, sudarydams su NET ilgalaikes pagamintos elektros energijos supirkimo sutartis fiksuota kaina. Milžiniški projektų vystymo pelnai nusės bedugnėse investuotojų ir NET kišenėse.

Bandymas perkelti paruošiamųjų darbų kaštus ir rizikas investuotojui galu, dėl žymiai išaugusių rizikų, žymiai sumažinti aukciono dalyvių skaičių. Tikėtina, kad pranašumų įgaus investuotojai, kurie turi išsamiausią informaciją apie rizikas, susijusias su paruošiamaisiais darbais.

O dabar pabandykime atsakyti į klausimą: kas gi galėtų būti tas būsimas aukcionų favoritas? Ar netaps juo Ignitis grupė?

Juk ši įmonė yra ne tik jėgainių vystytojas, bet ir Lietuvoje dominuojantis NET. Todėl tik Ignitis grupė gali garantuoti visos naujuose parkuose pagamintos energijos supirkimą fiksuota kaina.

Ši įmonė taip pat turbūt geriausiai gali įvertinti visas parko vystymo parengiamųjų darbų rizikas.

Taip išeina, kad Ignitis grupės akcininkas Dainius Kreivys rūpinasi Ignitis grupei palankiausiomis aukcionų sąlygomis. Ratas užsidaro.

Papildomai valdantieji dar šios kadencijos metu gaus premiją į biudžetą ir galimybę pamaloninti rinkėjus vienkartiniais investuotojų mokesčiais iš abiejų aukcionų. O kad šitaip prarandama galimybė sutaupyti nepalyginamai didesnes sumas elektros vartotojams ateityje, rinkimų strategijas formuojantiems valdantiesiems politikams jau nerūpi.

Apmaudu, nors jau nestebina, kad Seime, svarstant vėjo jėgainių parkų vystymo klausimą, nė vienas opozicijos narys nesugebėjo ar nenorėjo ministrui D. Kreiviui užduoti aštrių ir tikslių klausimų.

Turime Gordijaus mazgą, supintą iš valdančiųjų ydingų ideologinių nuostatų ir savanaudiškų interesų.

Naivu tikėtis, kad visa tai galės ir norės vertinti VTEK. Būtinas ne formalus, biurokratinis, bet politinis vertinimas.

Vis labiau aiškėja, kad Seime nėra politinės valios padaryti galą galimai korupciniams Vyriausybės ir, konkrečiai, ministro D. Kreivio sprendimams energetikos sektoriuje. Atvirai ir šiurkščiai laužoma Seimo narių ir ministrų priesaika ištikimai ir sąžiningai tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams.

Ši situacija stumia į kaip reta keblią padėtį ir prezidentą, kuriam teks spręsti dilemą: tylėti matant ant valstybės išdavimo ribos balansuojančių konstitucinės priesaikos laužytojų galimai korupcinius veiksmus ar perkirsti Godijaus mazgą pareikalaujant baigti piliečių apvaginėjimą ir valstybės naikinimą. Tyla neišvengiamai baigtųsi tuo, kad kiltų paties prezidento atsakomybės už valstybės žlugdymą klausimas.