°C
      2022 10 01 Šeštadienis

      Antanina Strumilienė: „Delfinariumo" lygoje vyko palaižūnių čempionatas

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Antanina Strumilienė
      2022-08-11 19:00:00

      Jis vadinosi "Metų moteris".
      Nugalėjo:

      BEATA - kuri moka karštai ir uoliai vizginti uodegytę, pardavinėti picas vaivorykštiniuose aplankalėliuose, kad visi pamatytų, - ir daro viską, kad tik jos iš LRT šėryklos neišmestų.

      AUSTĖJA LANDSBERGIENĖ - laiku nusitvėrusi naudingą, užguitą jaunikį į vyrelius, o dabar su valdžios pagalba "daranti pelningą verslą".
      "Metų moterimi" tapo ir aprėdų lyderė, reitingų dugne atsidūrusi valstybės ir tautos pardavėja INGRIDA ŠIMONYTĖ. Vien į kurios nuotrauką pažvelgus ima veržtis nesustabdoma neapykantos ir paniekos srovė, nes žemiau kristi jau nėra kur.


      Ši ŽMOGA kitaip mąstančius yra išvadinusi bukapročiais ir debilais, jos valdymo laiku Lietuva pavirto vienu dideliu kalėjimu, kuriame sėdi kaliniai - savanoriai. Ir visko bijo. Iš jų atimta viskas, kas žmogų daro žmogumi. Jie turi pasitikėti tuo, ką girdi ir mato, o informaciją gali gerti tik iš LRT "balutės."
      Žmonės turi sutikti su viskuo, kad tik galėtų pragyventi dar vieną niekingą dieną. Iš žmonių ši "Metų moteris" atėmė viską - teises, laisves, galimybes.

      Pasirodo, didžiausią pavojų Lietuvai kelia ne jų "šaikos" valdymas, o Žolinė Naisiuose. Iš Lietuvos ji nusitiesė sau kilimėlį. "Metų moterėlė" su savo "šaikos" "talibais" piktnaudžiauja savo galiomis, gilina priešpriešą visuomenėje, didina nepasitikėjimą valstybe, kryžium gula už "prisidirbusius" ministrus, nors per rinkimus žadėjo už juos prisiimti atsakomybę sau.


      Šimonytė - "slidus žmogus". Šios "Metų moterytės" "pasiekimai" ir valdymo mozaika susideda iš nepaprastosios padėties, iš kylančių kainų parduotuvėse, iš ministrų ir seimūnų beprotybių, iš tranzito į Kaliningradą, iš Taivano, iš neveikiančios saugumo struktūros, iš anūko žaidžiamo karo, iš tautos žeminimo, iš patyčių valstybės lygmeniu, iš valdančiųjų susitapatinimo su valstybe, iš jų absurdo, iš nesuvokimo, kokia pasibaisėtina ne tik jos apranga, bet ir nekompetencija.
      Virsmai jos ir jos "klapčiukų" galvose Lietuvą traukia akivaran. Išsiderinęs vyriausybės ir valdančiųjų choras ir toliau traukia absurdo giesmelę.
      Šimonytės "vyriausybė" neturi analogų Lietuvos istorijoje. Visomis prasmėmis.

      "Delfio" palaižūnų čempionatas, renkant "metų moterį" parodo ištikimybę ir padlaižiavimą valdžiai, priesaiką diktatūrai, baimę, kad jie nebūtų nukelti nuo valdžios "pjedestalo".

      Bet juk dar ne tokius nukelia. Paminklus nugriauna. Iš mauzoliejų išneša.

      Žeidžia ne tiek neteisybė ir cinizmas skirstant "metų moterų" titulus, žeidžia iki skausmo beviltiški ministrai su Marijos žemės premjere Šimonyte priešakyje, žeidžia jų požiūris į tautą, jų propaganda, jų vadų dirbtinas įkėlimas į istoriją, jų vainikuojamas melas, jų brutalios politinės nesąmonės, jų paliekamos istorinės dėmės, jų moralinis nuopuolis, garbės troškimo žemumos, asmeninės naudos troškimas, tautos valios ignoravimas, privatizuotas valstybingumas, paveldimi titulai, natūriniais mainais tapę dotacijos, garbės reikalavimas, kurios jie neturi - glumina netgi ne tautos išdavystė, žeidžia kaina, už kurią jie Lietuvą parduoda.
      Šimonytės ir valdančiųjų "šaikos" vardai neliks nei prisiminimų knygose, nei atmintyje, nei svajonėse. Nes jų valdymo laikas yra lyg gyvenimas po sugriuvusio namo nuolaužomis.

      Po to žmogui jau niekas nėra baisu.

      Tautos gelbėti jiems nereikia.

      Reikia, kad tautą jie paliktų ramybėje.

      "Metų moterimi" paskelbta Šimonytė turėtų būti šalies veidrodis. Turėtų savaime spinduliuoti "pridedamąją vertę" ir nedaryti gėdos valstybei. Juk drabužis parodo ne dizainą, o savigarbą. Apranga - ne vien saviraiška, tai būdas be žodžių pasakyti, kas tu esi, kur eini, ką darai, ko sieki.
      Savo apranga žmogus papasakoja, kas jis yra.


      Premjerė negali atrodyti, kaip atbėgusi iš daržo. Juk ji yra tautos veidrodis. Todėl ir gauna kaip "už Tėvynę".
      Iš premjerės žmonės nesijuokia. Iš jos aprangos - TAIP, nes apranga rodo statusą, požiūrį į save, į savo pareigas. O juk gėda prieš pasaulį.

      "Ji nėra tautos veidrodis, nes tautos veidas - ne toks", - rašo žmonės.

      Tai - ne "metų moters", tai - vergo stilius. Kasdien, kur ji eitų ar važiuotų. Tik klumpių trūksta. Juk ji komunikuoja pasauliui apie lietuvės moters skonį, aprangos stilių. Todėl tai - neatleistina ir tylėti negalima. "Šimonytė nėra "metų moteris". Ji nėra Lietuvos veidrodis. Ji - tik "šaikos" ir koalicijos veidrodis", - rašo žmonės soc. tinkluose. Ši "metų moteris" su savo ministrų komanda verčia Lietuvą patyčių, nelaimių ir pajuokos šalimi.
      Niekaip neįmanoma Šimonytės "pritempti" iki "Metų moters" titulo. Ji juokino arabus, juokino ir tebejuokina Europą. Aprangoje atsispindi jos neišmanymas valdyti valstybę.

      Toks "aprangos kodas" tinka, kai esi antra karta nuo žagrės. Tai ne tik gėda. Tai paprasčiausiai nepadoru. Šalies vadovė ir "metų moteris" negali atrodyti, kaip nori. Tai nėra nei proto, nei pažangos rodiklis.


      Drabužis negali šalies premjerės paversti beviltiška auka, elgeta. Nes rūbai ir batai keičia ne tik eiseną, bet ir žmogaus kūno kalbą.

      Būdama premjerė, tapusi "metų moterimi", "valstybės vadove" tu privalai žinoti, kad esi ne "mergaitė pagal iškvietimą". Viskuo: išvaizda, šukuosena, drabužiais, elgsena, žodžiais, veiksmais, gestais, net reikšmingu galvos krestelėjimu.
      Vadovo stilius - tai būdas be žodžių pasakyti, kas tu esi.
      Ir šios taisyklės nepakeis ir nepaneigs niekas.

      Skaityti komentarus