Po krašto apsaugos sistemos auditų girdime iš valstybės kontrolierės, kad KAM sistemai laikas „persėsti iš Passat“. Tačiau auditas atskleidė ne automobilio, o vairavimo problemą ir, kad buvo važiuojama be navigacijos, be prietaisų skydelio ir kartais be vairuotojo pažymėjimo.
Ką atskleidė KAM auditai?
Ataskaitose nekonstatuojamos konkrečios permokėtos sumos ar padarytas žalos dydis. Valstybės kontrolės krašto apsaugos auditas parodė ne pavienes, o sistemines viešųjų pirkimų valdymo spragas, kurios turėjo labai konkrečias apraiškas praktikoje.
Auditoriai nustatė, kad krašto apsaugos sistemoje 2021–2025 m. buvo išleista 7,2 mlrd. Eur prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti.
Viešųjų pirkimų planai buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų per metus. Didinami dešimtimis kartų pagal pirkimų skaičių ir pagal vertę.
Pernelyg išplėsta decentralizuotų pirkimų schema – 82 proc. (60 iš 73) perkančiųjų organizacijų statusą turėjo nepagrįstai, viešųjų pirkimų vykdymui trūko kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, 48 proc. viešuosius pirkimus vykdžiusių darbuotojų neturėjo viešųjų pirkimų specialistų pažymėjimų.
Nebuvo vieningos pirkimų stebėsenos sistemos, leidžiančios centralizuotai kaupti, analizuoti ir vertinti pirkimų duomenis. Kitaip tariant, milijardinių gynybos pirkimų valdymas rėmėsi „Excel kultūra“ – išskaidytais duomenimis, ribotomis analizės galimybėmis ir nepakankamu duomenų panaudojimų sprendimams.
Auditas taip pat nustatė, kad pirkimams, vykdomiems taikant išimtis, 2021–2025 m. buvo išleista 950 mln. Eur, bei nebuvo taikomi tinkami kontrolės mechanizmai.
Ypač reikšminga tai, kad šiuose pirkimuose nebuvo numatyta pareiga kreiptis tiesiogiai į gamintojus, oficialius atstovus ar paslaugų teikėjus, todėl galėjo susidaryti situacija, kai prekės ar paslaugos buvo įsigytos gerokai brangiau.
Sprendimus pirkimuose kai taikomos išimtys vienasmeniškai savo nuožiūra galėjo priimti perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Akivaizdu, kad tokiu atveju nebuvo taikomos esminės kontrolės priemonės ir galėjo būti pažeisti viešųjų pirkimų principai (skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kt.)
Ar spragos buvo sąmoningai paliktos, siekiant sudaryti sąlygas tarpininkams? Tai jau politinės ir teisinės atsakomybės klausimas, į kurį pats auditas neatsakė.
Svarbiausia, kad šios spragos neliko tik teoriniu lygmeniu. Auditas parodė, jog 47 proc. atrinktų pirkimų nustatyti vidutinės arba didelės reikšmės neatitikimai teisės aktų reikalavimams, o daugiau nei pusė - 55 proc. pačios ministerijos nusistatytų pirkimų veiklos rodiklių nebuvo pasiekta.
Tai leidžia daryti išvadą, kad auditorių identifikuotos valdymo problemos turėjo realų poveikį pirkimų organizavimui ir rezultatams.
Audito žinia yra – krašto apsaugos sistemoje ilgą laiką nebuvo sukurtos pakankamos prielaidos užtikrinti racionalų, efektyvų ir rezultatyvų lėšų panaudojimą. O kai beveik pusėje audituotų pirkimų nustatomi reikšmingi neatitikimai, tai jau nėra „bedantis“ auditas – tai gan griežta išvada.
Mano supratimu, svarbiausia, kad krašto apsaugos sistema negalėjo pagrįstai įrodyti, kad gynybai skirti milijardai buvo valdomi taip efektyviai, kaip turėtų būti. Todėl klausimas būtų nebe „ar yra problemų“, bet kodėl jos buvo toleruojamos taip ilgai.
Susipažinus su audito išvadomis kyla klausimas dėl buvusios Vyriausybės kompetencijos, kai problemos jau buvo anksčiau identifikuotos, o ji nesiėmė jokių veiksmų, nereagavo ir nesiekė sisteminių pokyčių.
Ar tikrai pirmiausia reikia keisti „Passat“ į modernesnį automobilį, o ne tvarkingesnių taisyklių ir geresnio vairavimo? Todėl prieš sėdant į naują automobilį, verta įsitikinti, ar mokame vairuoti turimą.
Kitame Audito komiteto posėdyje grįšime, išsamiai svarstysime audito išvadas, institucijų paaiškinimus ir spręsime dėl tolimesnių veiksmų.
Skaityti komentarus