Lietuvai sparčiai didinant išlaidas gynybai, krašto apsauga tapo viena labiausiai finansuojamų valstybės sričių. Į kariuomenės stiprinimą, karinės infrastruktūros plėtrą, ginkluotės įsigijimus ir visuomenės pasirengimą gynybai nukreipiami milijardai eurų. Tačiau naujausia Valstybės kontrolės audito ataskaita rodo, kad kartu su augančiu finansavimu ne visur spėja stiprėti kontrolės, apskaitos ir atskaitomybės mechanizmai.
Auditoriai nustatė reikšmingų trūkumų tiek Krašto apsaugos ministerijos valdomo turto apskaitoje, tiek valstybės lėšų panaudojimo kontrolėje. Nors auditas nekalba apie lėšų pasisavinimą ar korupciją, jo išvados kelia svarbius klausimus dėl skaidrumo ir gebėjimo tiksliai atsiskaityti už vis didesnius mokesčių mokėtojų pinigus.
18,73 mln. eurų Šaulių sąjungai, tačiau kontrolė nepakankama
Vienas ryškiausių audito akcentų susijęs su Lietuvos šaulių sąjunga. Valstybės kontrolė nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija priėmė organizacijos pateiktą 2025 metų gautų asignavimų panaudojimo ataskaitą neatlikusi būtinų patikrinimo procedūrų. Neatitikimų aiškinimasis pradėtas tik po audito metu nustatytų faktų.
Audito duomenimis, 2025 metais Lietuvos šaulių sąjungai buvo panaudota 18,73 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Tuo metu jau planuojama, kad 2028 metais finansavimas pasieks 41,6 mln. eurų.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos šaulių sąjunga nėra asignavimų valdytoja ir nepriskiriama viešojo sektoriaus subjektams, todėl jai taikomi siauresni atskaitomybės reikalavimai nei institucijoms, kurios tiesiogiai valdo valstybės biudžeto lėšas. Būtent dėl to rekomenduota stiprinti finansavimo planavimo, panaudojimo pagrįstumo vertinimo ir atsiskaitymo procedūras.
Valstybės kontrolė taip pat rekomendavo atlikti visų 2025 metais Lietuvos šaulių sąjungai skirtų asignavimų panaudojimo teisėtumo ir rezultatyvumo vertinimą, siekiant įsitikinti, kad lėšos panaudotos numatytiems tikslams, o įsigytas turtas ir paslaugos realiai naudojami organizacijos veikloje.
Daugiau nei 400 mln. eurų turto auditoriai negalėjo patvirtinti
Ne mažiau reikšmingos problemos nustatytos ir krašto apsaugos sistemos turto apskaitoje.
Audito metu konstatuota, kad dėl Lietuvos kariuomenėje taikytų apskaitos sprendimų auditoriai negalėjo patvirtinti 279,43 mln. eurų vertės pastatų ir 132,43 mln. eurų vertės infrastruktūros statinių apskaitos teisingumo. Bendra suma viršija 411 mln. eurų.
Problema kilo dėl to, kad dalis remonto ir turto pagerinimo darbų buvo apskaityti kaip einamosios sąnaudos, nors pagal apskaitos principus turėjo didinti turto vertę. Kitaip tariant, nebuvo tinkamai atspindėta, kiek valstybė iš tikrųjų investavo į karinės infrastruktūros gerinimą.
Nors tai nereiškia, kad lėšos buvo panaudotos neteisėtai, tokie netikslumai apsunkina realios turto vertės ir investicijų masto vertinimą.
Dešimtmečius besitęsiančios žemės apskaitos problemos
Auditas taip pat atskleidė ilgalaikes problemas, susijusias su Krašto apsaugos ministerijos valdomų žemės sklypų apskaita.
Valstybės kontrolė pažymi, kad ministerija su žemės apskaitos problemomis susiduria jau ne pirmus metus. Ankstesnių auditų metu nustatytos klaidos nebuvo iki galo ištaisytos, o kai kurie koregavimai buvo atlikti netinkamai. Dėl to auditoriai negalėjo patvirtinti 47,32 mln. eurų vertės žemės apskaitos duomenų bei 2,84 mln. eurų biologinio turto duomenų teisingumo.
Papildomai nustatyta, kad iš mažiausiai 198 Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomų žemės sklypų bent 164 turi medynus, tačiau apskaitoje jie registruoti tik 50 sklypų.
Tokie neatitikimai ne tik iškraipo finansines ataskaitas, bet ir mažina galimybes efektyviai kontroliuoti valstybės turto naudojimą.
Kuo didesnis finansavimas, tuo didesnė atsakomybė
Pastaraisiais metais krašto apsaugos finansavimas tapo vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Auga ne tik kariuomenės, bet ir įvairių su gynyba susijusių organizacijų finansavimas. Būtent todėl didėja ir visuomenės lūkestis, kad kiekvienas papildomas euras būtų panaudotas skaidriai, efektyviai ir būtų galima aiškiai atsiskaityti už jo panaudojimą.
Valstybės kontrolės auditas rodo, kad krašto apsaugos sistemoje tebėra reikšmingų apskaitos, kontrolės ir atskaitomybės spragų. Jis aiškiai parodo, kad valstybė dar nėra sukūrusi visų mechanizmų, kurie leistų užtikrinti tokį skaidrumo lygį, kokio reikalauja sparčiai augantis finansavimas.
Krašto apsauga šiandien valdo vienus didžiausių valstybės finansinių srautų. Todėl klausimas jau ne tik kiek pinigų skiriama gynybai, bet ir kaip tiksliai valstybė gali pagrįsti bei kontroliuoti kiekvieno išleisto euro panaudojimą. Auditorių išvados rodo, kad šioje srityje dar lieka nemažai neatsakytų klausimų.
Skaityti komentarus