Įstatyme atsirado daugiau aiškumo, mažiau vietos interpretacijoms ir dviprasmybėms.

Didelė dalis problemų, kurias savo išvadose įvardijo Valstybės kontrolė, rado atspindį naujojoje įstatymo redakcijoje. Tai reiškia, kad nustatyti pažeidimai neliko dulkėti stalčiuose – jie virto konkrečiais sprendimais.

Įstatymų leidyboje nėra nereikšmingų pataisų. Kartais vienas sakinys, vienas žodis nulemia, kaip veiks visa sistema. Todėl siekėme ne garsiausių antraščių, o tikslesnių formuluočių, aiškesnių taisyklių ir didesnės atsakomybės.

Suteikta daugiau galių LRT Tarybai vykdyti realią LRT veiklos priežiūrą, įsteigtas Tarybos biuras, siekiant didesnio visuomenės atstovavimo, padidintas tarybos narių skaičius. Nustatyti LRT darbuotojų priėmimo į darbą principai. Priimtas naujas teisinis reglamentavimas dėl programų pirkimo, kuris suteiks Viešųjų pirkimų tarnybai kontrolės galias. Nustatytas LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius ( ne daugiau kaip dvi iš eilės), sugrąžinta jo atleidimo tvarka, bei atleidimo pagrindai.

Šiandien keistai skamba davidonyčių, miliūčių, makaraityčių pareiškimai, kad niekas nepasikeitė. Tai ko ponios taip širstate?

Dar keisčiau girdėti teiginius „valdantieji pralaimėjo“ ir opozicijos grasinimai revanšu po kitų Seimo rinkimų. Užtenka pažvelgti į balsavimo rezultatą. Jei opozicija nebalsavo už šį įstatymą, vadinasi, pokyčiai buvo pakankamai reikšmingi.

Laikas parodys – įstatymai nėra iškalami akmenyje, o pasiūlymus galima teikti ir rytoj, ir po mėnesio, ir po metų.

Svarbiausia, šiandien padarytas žingsnis link didesnės atsakomybės, kurios taip kratėsi LRT generalinė direktorė.

Viskas dabar LRT Tarybos rankose, Seimas suteikė jiems instrumentą veikti.