°C
      2020 10 28 Trečiadienis

      Atsitiktinumų penkmetis ir Seimo kadencija. Arba ,,šūdmala“ ir „atsitiktiniai“ pokyčiai

      Nuotrauka: Asmeninio albumo nuotr.

      Autorius: Juozas Dapšauskas
      2020-09-23 17:00:00

      Prieš 5 metus niekas negalėjo pasakyti, kad kažkokia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) taip triuškinamai laimės rinkimus 2016 m. Tada visi sutiko, kad artinantis Seimo rinkimams didelė tikimybė, kad ši tradicinė ir naujai sukomplektuota LVŽS sąrašo sąjunga turi galimybę perlipti 5 proc. barjerą.  Parodykite tuos išminčius politologus, apžvalgininkus, kurie buria, prišneka, bet jų pakalbėjimas ir lieka tik nuomonė, kuri prisideda prie kitų nuomonės formavimo, viešųjų ryšių, bet nuo realybės neretai gana nutolsta. Jie bent pripažįsta, kad per dažnai prašauna pro šalį?

      Galų galiausiai, kai jau teko susitaikyti tiek partijoms, tiek juos aptarnaujantiems politologams, apžvalgininkams, tiek partneriams – naudos gavėjams ir rėmėjams - verslams, kad žaliųjų-valstiečių pergalė yra faktas, tada prasidėjo užtikrintos prognozės, kad greitai frakcija suskilinės, valdžia neišsilaikys nei iki pirmų bulvių. Frakcija tikrai patrupėjo, net Seimo pirmininkas nubėgo į opoziciją, sprendimus buvo sunku priimti dėl koalicijos partnerių kitokių nuomonių, bet faktas: valdžia išbuvo visą kadenciją. Pasirodo, kad apžvalgininkų ir opozicijos pasisakymuose buvo daugiau ,,šūdmalos“, o ne objektyvios įžvalgos, išminties, tiesos.

      Suprantama, kad LVŽS rinkimus laimėjo tikriausiai atsitiktinai, galima su ironija prisiminti. Taip pat ir visus gerus pokyčius per šiuos 4 metus, taip pat galima vertinti kaip atsitiktinumą, sutapimą ir panašiai. Tikrai?  Vien savo socialiniame tinkle JuozasDapsauskastikiu.lt suradau daugybę pranešimų apie teigiamus pokyčius, kurie iš pirmo žvilgsnio tiesiogiai nesusiję su valdžia, bet įdomu, kodėl taip sutapo, kad tie lūžiai įvyko būtent šiuo laiku. Atsitiktinumų teorija?

      Alkoholio vartojimo sumažėjimas, vaiko pinigai, suprantama, tai tiesiogiai valdžios sprendimai, bet pradėsiu nuo labiau „atsitiktinių“.

      Beje, ši sritis man asmeniškai svarbi: psichologinio klimato pasikeitimas, psichinė sveikata, Lietuvos žmonių vis didesnis tikėjimas teigiama ateitimi čia, Lietuvoje, nebegalvojimas apie emigraciją, didžiavimasis savo šalimi. Štai „Žmogaus studijų centro“ vadovas  dr. Gintaras Chomentauskas apibūdindamas kasmetines jų inicijuotas apklausas teigė, kad įvyko lūžis.

      Šių metų sausio mėn. paskelbti tyrimų duomenys, atliekami daug metų, teigia, kad labai ženkliai per paskutinius kelis metus pagerėjo žmonių psichinė būklė,  „2019 metais laimingais arba labai laimingais save vadino net 72, 7 procentai gyventojų“. „Laimės jausmo ir priklausymo bendruomenei srityje reikalai šoktelėjo į viršų. Lietuvos tautinė savimonė pasiekė rekordines aukštumas. Būdami Lietuvos piliečiais didžiuojasi net 85,3 proc. apklaustųjų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2008 metų“, – emocine visuomenės būsena pasidžiaugė psichologas G. Chomentauskas.

      Teigiamą gyvenimo kokybės vertinimą rodo ir ryškiai sumažėjęs ketinančių emigruoti skaičius. 38,1 proc. apklaustųjų išvyktų dirbti pagal specialybę ir gyventi į išsivysčiusią šalį (pvz., Vakarų Europą, JAV ar kitą šalį). Tai yra mažiausias rodiklis per 12 metų, o nuo 2016 metų jis sumenko net 13,7 proc. Tai teikia pagrįstų vilčių, kad Lietuvos įvaizdis gyventojų akyse pasikeitė ir su ja ateitį sieja vis daugiau Lietuvos žmonių.

      G. Chomentauskas pabrėžė, kad Lietuvos bendrą atmosferą gerai apibūdina vėl išaugęs optimizmas ir geresnės ateities lūkestis. Į ateitį žvelgia su viltimi ir entuziazmu net 71,1 proc. apklaustųjų.

      Beje, taip pat ir Jungtinių tautų tyrime, paskelbtame šių metų kovo mėn., sakoma, kad tarp kaimyninių šalių esame laimingiausi.

      Policijos generalinis komisariatas pranešė skaičius, kad nužudymų skaičius Lietuvoje yra mažiausias nuo 1980 m. 2019 metais buvo 97 nužudymai visoje Lietuvoje, tai geriausi skaičiai per kelis dešimtemčius.

      2019 metų viduryje paskelbta žinia, kad žuvusių keliuose skaičiaus mažėjimas Lietuvoje sparčiausias iš visų ES šalių. Tikrai nesakysiu, kad tai tiesiogiai valdžios nuopelnas, bet galvoti, kad nėra sąsajų, taip pat neišeina. Vien atsitiktinumai laike? Savižudybių skaičiai taip pat kasmet nuosekliai mažėjo.

      Socialinė nelygybė. Absoliutus skurdas per 3 metus Lietuvoje sumažėjo net per pusę, teigia Statistikos departamento duomenys.

      Pensijos. Tai tiesiog kiekvienas pensininkas tą „atsitiktinumą“ labai konkrečiai pajautė. Būkime biedni, bet teisingi: tokio pensijų šuolio, koks įvyko nuo 2016 m. rinkimų tikrai nebuvo per visus 30 metų!

      Emigracijos ir imigracijos balansas geriausias per visus 30 metų. Su tuo sutinka visi, bet ir čia viską opozicija ,,nurašo“ atsitiktinumui ar kitoms priežastims, sutapimams. Ar ne per daug tų sutapimų?  Štai žiniasklaidoje skambėjo antraštės „Dešimtmečius nematyta statistika: pirmą kartą į Lietuvą atvyko daugau nei išvyko“, buvo kalbama apie 2019 metus.

      Teigiamas migracijos balansas tik „Brexit“ pasekmė, yra teigiančių. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka, kad taip, „Brexit“ prisidėjo, bet pagrinde lėmė pagerėjusi situacija Lietuvoje ir pablogėjusi kitose šalyse.

      Korupcijos Lietuvoje ženkliai mažėjo, žmonės rečiau duoda kyšius, tai skelbė tiek tarptautinė organizacija „Transperency International“, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo pranešimuose.  

      Lietuvos ekonomika augo stulbinančiu greičiu, kiekvienais metais pranokdama net labai teigiamas ekonomistų prognozes, tiek ES vidurkį. „Inovacijų šuolis didžiausias visoje Europoje“, - skelbė antraštės.

      Latvijos ir Estijos situacija. Ir būtent, per paskutinius 2017 -2018 ir ypač 2019 metus kai kuriose srityse Lietuva pasivijo šias Baltijos šalis ir jas aplenkė. Pagal aukštos  pridėtinės vertės paslaugų eksportą Lietuva daugybę metų atsilikdavo nuo kaimynių – galiausiai per 3 metus susilygino ir net aplenkė.  

      Taip pat 2019 m. gale pranešta, kad pirmą kartą per 30 m. Lietuva iš vyraujančios importuojančios, tapo daugiau eksportuojančia šalimi. Balanse įvyko lūžis. Ir vėl atsitiktinai?  

      Pavyzdžiui, „Doing Business“ vertina ne žmonių verslumą, bet būtent valdžios politiką, priimamus įstatymus, o šiame reitinge Lietuva pakilo į aukščiausią vietą nuo nepriklausomybės paskelbimo – 11, kai tuo tarpu Latvija – 19, o Estija – 18 vietoje.

      Atlyginimai augo mokytojams, medikams. Net tie, kurie protestavo prieš dabartinę valdžią ir reikalavo per metus jų atlyginimus padaryti europinio lygio, pripažino, kad augimas labai ženklus. Profsąjungų atstovė dėstytoja Rūta Žiliūkaitė opozicijos surengtoje diskusijoje Seime 2019 m. lapkričio 28 d. aiškiai teigė, kad „vien 2017–2018 m. mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai didėjo 37 proc., po beveik dešimtmečio visiškai neindeksuotų atlyginimų“.

      Kiek pasipriešinimo sulaukė jau tiesiogiai su valdžios sprendimais susiję pokyčiai alkoholio kontrolės srityje bei vaiko pinigų įvedimas. Tai jau visai nebeišeina priskirti prie „atsitiktinumų“. Alkoholio suvartojimas pradėjo ženkliai trauktis – kasmet po litrą gryno alkoholio sumažėjimas vienam žmogui. Akivaizdžiai sumažėjo susirgimų, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu.

      Vaiko pinigai. Opozicija aršiai pasisakė prieš. Bet dabar priešrinkiminėse programose nesimato, kad būtų įsirašę panaikinti vaiko pinigus? Jei tai blogai, tai kodėl nekeisti tos blogos tvarkos? Kai buvo priimtas sprendimas įvesti vaiko pinigus, net Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas viešai užsipuolė, neva čia įžūlumas vaizduoti, kad partija duos vaikams pinigus. Tėvai patys turi pasirūpinti savo vaikais ir pan. Tiesa. Bet statistika rodo, kad nauja sistema ženkliai sumažino vaikų skurdą, tuos vaiko pinigus gauna žymiai didesnė dalis šeimų, vaikų, nei susidarydavo suma taikant mokestines lengvatas.

      Atkreiptas didesnis dėmesys į šeimą, apie ką, pavyzdžiui, konservatorių kai kurie atstovai tik kalbėdavo, patvirtinta Šeimos stiprinimo programa, įsteigta Nacionalinė šeimos taryba, kurią didžia dalimi sudaro šeimų organizacijų atstovai, nevyriausybininkai, kurie patars šeimos politikos formavimo klausimu. 

      Na galiausiai, gerai, vėl atsitiktinai, suvaldyta koronos viruso krizė, ekonomika smuko mažiausiai iš visų ES šalių, kas oponentams buvo smūgis žemiau juostos. Kai kurios partijos norėjo, kad žmonės nuskurstų, blogėtų gyvenimas, kad galėtų sužaisti bent šia korta. Atsitiktinė oponentų nesėkmė.

      Vėliausias „atsitiktinumas“: paskutinės „Vilmorus“ ir keliomis dienomis anksčiau skelbtos „Baltijos tyrimų“ apklausos teigia, kad pirmoje vietoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ji surinktų daugiausiai balsų Seimo rinkimuose. Politologams protas sproginėja: juk turi duomenis, faktus, kad valdžioje esanti partija tikrai negali laimėti rinkimų, turi veikti švytuoklės principas, arba iškilti kokia nauja jėga, kuri labai gerai pasirodo, pritraukia protesto elektoratą. Jei laimės LVŽS šių metų Seimo rinkimus, bus dar vienas „atsitiktinumas“?

      Iš naujų partijų, taikančių į protesto rinkėją, tikrai potencialo nesimato. Jei būtų tie dariniai susivieniję, tada tuos 5 proc. peržengtų ir turėtų bent mažą frakciją Seime. Prieš metus asmeniškai juos bandžiau paprotinti, „atsisakykite siaurų ambicijų ir junkitės, jei ne, jūsų Seime nebūs nei kvapelio. O jei sujungsite savo pajėgas, kvapelis gali sudaryti ir apie 6 – 8 proc. nuo rinkėjų balsų.” Beje, dabartinės apklausos rodo, kad žmonės supranta, kad jei balsuotų už šias protestines partijas, tik pradangintų, paleistų vėjais savo balsą, jis atitektų laimėjusioms partijoms.  Paskutinė „Vilmorus“ apklausa rodo, kad net sudėjus visų jų (Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Nacionalinis susivienijimas, Krikščionių sąjunga, Centro partija-tautininkai, “Drąsos kelias”, Lietuvos liaudies partija) balsus į vieną, tesusidarytų tik 6 proc. Bet ambicijos yra kiekvienai grupelei perlipti 5 proc. barjerą. Ai, net triuškinamai laimėti rinkimus ir tada keisti LR Konstituciją! O šventasis naivume… 

      O yra ir nepadarytų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos darbų? Arba padarytų prastokai? Tikrai yra. Sveikatingumo srityje neįvyko lūžis! Tik alkoholio kontrolės srityje padaryti jau minėti teigiami pokyčiai, kas prisidėjo ir prie žmonių sveikatos rodiklių pagerėjimo. Tačiau žmones skatinančių sveikai gyventi ekonominių, sisteminių, esminių pokyčių neįvyko. Vaistai atpigo, daugiau kompensuojami iš valstybės, bet manęs tai nelabai džiugina, nes sveikatos esmė yra ne vaistų kiekyje, gydyme, bet žmonių įgalinime sveikai gyventi, kuo labiau atitolinti ligas, kuo daugiau sveikų gyvenimo (ir senatvės) metų be agresyvių vaistų, operacijų ir pan. Bet suprantu, kad kiti nei tiek nebūtų padarę… Ir įtariu, kad jie dar turi potencialo kai ką “atsitiktinio”, bet gero padaryti ir ateityje.

      Skaityti komentarus