Rytoj teisėsauga pradeda teisti Neringą. Labai įdomu į kurią pusę pasuks: teis kietai ir taip mėgins pateisinti savo savivalę Neringos atžvilgiu, ar pabijos Strasbūro ir nuteis simboliškai. Prognozuoju, kad rinksis tarpinį variantą - paprasčiausiai temps gumą. Nė vienas kelias teisėsaugai nėra geras, jie pateko į cugcvangą (šachmatuose padėtis, kai bet koks tavo ėjimas tik blogins tavo padėtį). Jei nuteis švelniai, tuoj pat teks atsakinėti į klausimą kodėl anuomet teisėjai ją apšaukinėjo baisiausia visų laikų nusikaltėle.
Skaitydamas judėjiškas knygas radau vieną svarbią mintį: auka negali atkurti teisingumo; tai gali padaryti tik tiesiogiai tame nusikaltime nenukentėję neabejingi žmonės.
Štai kad ir sąžiningas teismas: teisėjas, tiesiogiai nuo to įvykio nenukentėjęs bet blogiui neabejingas žmogus, gali atkurti teisingumą; gali padėti atkurti aktyvistai, žurnalistai, kurie pritemps reikalą iki sąžiningo teismo. Tačiau teisingumo negali pasiekti vien pati auka - tai bus vandeta.
Reiškia tai mes, nusikaltimui neabejingi pašaliečiai, turime užbaigti šį reikalą. Kaip matote, ne tik galime, o ir privalome dabar imtis iniciatyvos.
Ką daryti? Jau anksčiau esu rašęs, kad Neringos teismas turi išvirsti į visuomeninį teisėsaugos reformos reikalavimą. Net ir stankūnininkai sutinka, kad teisėsauga neretai savivaliauja. Tai ir susivienykime po reikalavimu, kad tam pagaliau būtų padarytas galas. Kaip ne kaip, visą šį susidorojimo vajų teisėsauga tam ir užsuko, kad pridengtų savo savivalę.
Skaityti komentarus