Kadangi liberali visuomenė realių problemų nesprendžia, o tik jas kuria, mes pradėsime žiūrėti kaip susikurti visuomenę be jų. Viskas, prie ko prisiliečia leftistai, pavirsta pelenais, tad natūralu kad mums reikia nuo jų atsiginti ir apsisaugoti. Jeigu jiems taip niežti rankos, tegu deginasi savo gyvenimus, tačiau neleisime kad mus laikytų savo ligotų svajų įkaitais, taip pat neleisime kad mums suvertinėtų kaltę dėl visko kas jiems atrodo ne taip.
Jūs žengiate į konservatyvų gyvenimą tuomet, kai keičiate supratimą kokia gyvenimo esmė ir prasmė. Liberalai nustatė, kad esmė yra smagiai vartoti, iš čia vartotojų visuomenė. Tačiau vartojimas kaip galutinis tikslas pritinka tik karvėms ir šunims, o žmogaus gyvenimo reikalas yra ką tai prasmingo sukurti, palikti po savęs išliekantį pėdsaką.
Taigi žengsime į kūrėjų visuomenę. Kiekvieno asmens prigimtinė teisė išreikšti savo sielos polėkį, paversti jį apčiuopiamais darbais. Žmogus yra sutvertas gėriui kurti, geri darbai jam padeda palaikyti savivertę, o taip pat harmonizuoja jo santykius su aplinkiniais. Todėl natūralu daryti gera, visuomenė visa kaip turėtų skatinti ir palaikyti šį polėkį.
Mes laikysime, kad kadangi nepabuvome kito žmogaus padėtyje, negalime objektyviai įvertinti kiek jo veikla naudinga ir prasminga. Neturėtume garsiai (ar pernelyg garsiai) vertinti kuris naudingas, o iš kurio nieko gero. Atkreipsiu dėmesį, leftistai labai griežtai teisia kurio pažiūros ir gyvenimo būdas priimtini - tiek, kad prieina iki psichologinio teroro. Tegu kiekvienas vertina pats save, susitelkia į savo gerus darbus ir savo gyvenimo prasmę.
Pavyzdžiui, jei nedirbate valstybinėje tarnyboje, jums gali blankiai atrodyti tarnautojo darbas, kur jis neva tik nuo ryto iki vakaro dėlioja popierėlius. Tačiau ar galite įvertinti kiek naudos atneš valstybinė programa, ties kurios įgyvendinimu jis darbuojasi? Net jei tos programos veiksmingumas taps akivaizdus, ar žmonės jaus dėkingumą tam kabinetiniam peliui?
Taigi kiekvienas susitelkiame, kad mūsų gyvenimai būtų kuo prasmingesni ir naudingesni. Žinoma, tai visiškai nereiškia, kad tuomet turi dirbti be pinigų ar pan. Tačiau jeigu žmogui pritinka daryti gerus darbus, padarykite tai kas jums nesunku ir nieko nekainuoja - pavyzdžiui, pakelkite besimėtančią šiukšlę, pasidalinkite naudinga informacija ar pasisveikinkite su kamynu. Nebūkite užkietėjusia širdimi, tai visai neprasminga.
Daugeliui kyla klausimų kaip atrasti savo sielos polėkį? Manyčiau, toms paieškoms teikiama per daug reikšmės. Daryk gera ten kur esi šiandien - kas žino, gal kokiais mums nežinomais būdais tai suvaidins labai svarbų vaidmenį pasaulio ištaisyme. Pavyzdžiui, žmogus turi duonos kepyklėję ir jaučiasi, kad nieko įspūdingo nesukuria. Tačiau civilizacijos be duonos nepastatysi, tad jis yra partneris tų, kurie daro akivaizdų poveikį ateičiai.
Daug svarbiau, kad tai, ką darome, padarytume dorai, iki galo, kad mūsų darbai teiktų gėrio ir džiaugsmo. Kai susitvarkote su tuo savo dabartinėje veikloje, visada galite pamąstyti kur pakilti aukščiau. Taip natūraliai evoliucionuosite kad jūsų gyvenimas prisipildytų vertės ir prasmės.
Reziumuosiu: išlaisvinkite savo polėkį daryti gera. Tarnaukite savo orumui, įsitikinkite, kad jūsų veikla prasminga, būkite ne vartotojas, o kūrėjas. Vartokite tam, kad kurtumėte, o ne atvirkščiai.
Skaityti komentarus