Pasaulyje sudrebėjo globalistų valdžia. Kai kas mano, kad jie tik laikinai atleidžia vadžias, kad vėliau dar smarkiau užverš. Tačiau aš nesutinku. Žmonėms vis labiau aiškėja, kad prie tokios valdžios, prie jų santvarkos gyventi neįmanoma. O jei taip neįmanoma gyventi, vienintelė išeitis - gyventi kitaip. Kitaip sakant, jie su savo ideologija ir nurodymais sau, o mes sau.
Taigi leftistų valdžia pasmerkta žlugti, nes yra beprotiška ir beviltiška. Juo labiau, kad, kaip išaiškėjo, jei jų nurodymų nevykdai, jie nuo tavęs atstoja. Ryškiausias to pavyzdys - musulmonų bendruomenės Europoje. Leftistai didina prievartą, o šie ramiai tvarkosi pagal šariatą.
Matome, kad veiksmingai pasipriešinti geba tie, kurie remiasi į religinius įsitikinimus. Šie jau šiandien užtikrina laisvę nuo leftistų beprotybės. Štai aš vaikštinėju prekybos centruose be antsnukio, net paklusnumo tikrintojai paprastai manęs neliečia. Nuo 2020 m. pradžios Pišo nurodymus demonstratyviai pažeidinėju, apie tai skelbiu viešai - ir nieko, vargo nematau. Vadinasi, paisyti ar nepaisyti antikonstitucinių ribojimų - skonio reikalas.
Taigi, kaip viskas klostysis toliau? Neabejoju, kad vis daugiau žmonių nepaisys valdžios nurodymų. Štai jau ir dabar atšaukinėja paklusnumą, uždarinėja nuodijimo centrus. Valdžia vis labiau užsibarikaduos, o už barikadų žmonės gyvens pagal paprotinę teisę. Be to, laikui bėgant atras vis veiksmingesnių protesto formų, kaip dabar Kanadoje.
Bet aktualiausia kas mūsų laukia po to, kai atsikratysime Pišo ir leftistų valdžios.
Tai istorijos etapas, kurį mums dar teks parašyti. Todėl šiuo metu viskas priklauso nuo mūsų ir kaip sureaguosime į ateinančius iššūkius.
Svarbiausias jų - ar nebus taip, kad ir vėl paaiškės, jog ne už tokią kovojome. Ne už tokią kovojome po 1918 metų, ne už tokią kovojo birželio sukilėliai, antisovietiniai partizanai, disidentai. Ir jau ypač ne už tokią kovojo Sąjūdžio dalyviai. Vis ne tokia gaunasi.
Norint išspręsti šią problemą teks atsigręžti į savo mentalitetą. Jei žmogus nesugyvenamas, jis išsiskirs neribotai kartų - nebent atsigręš į save ir sutvarkys tai, kas daro jį nesugyvenamą.
Taigi, mūsų mentalitete esama daug brudo. Kol neišsikuopsime, tol vis gausis, kad valdžia apgavo, nuvylė, kad sunku tramdyti apmaudo ašaras. Štai todėl turime į savo būties šerdį pastatyti Sokrato įžvalgą, kad neapmąstytas gyvenimas nevertas gyventi. Tada rasti veiksmingesnius įsitikinimus ir jiems įsipareigoti.
Visa tai surašiau dar 2008 metais savo knygoje "Sėkmingos tautos idėja". Jei norite išvengti nesibaigiančio nusivylimo savimi, valdžia, visuomene ir apskritai gyvenimu, paskaitykite ir rimtai apsvarstykite.
Skaityti komentarus