Antrą dieną politikoje paskubėjau pasakyti, kad niekas politikų neverčia dėvėti kaukių. Deja, tai yra būtinybė norint tinkamai atlikti savo darbą.
Įsivaizduokime, kad esate eilinis žmogus, degantis noru kokiai tai tolimai šaliai pristatyti humanitarinės pagalbos krovinį. Arba priešingai, esate tolimoje užjūrio šalyje ir norite, kad tokį krovinys pristatyti savo gimtinėn. 

Kai stovite ant kranto ir stengiatės, kad toks kvovinys būtų suformuotas ir pakrautas, tol galite būti atlapaširdis žmogus. Tačiau jeigu tapsite to laivo kapitonu, atlapaširdiškumas turės baigtis. Dabar jūs atsakingas už tai, kad krovinys nepaskęstų, įgula neprigertų, kad laivas neklaidžiotų jūrose ir iškart atplauktų kur reikia.

Aktyvistas tapęs kapitonu įgyja vaidmenį. Kiekvienas atsakingas darbas - vaidmuo. Todėl tapęs politiku nebegali plaikstytis kaip susišovė. Pavyzdžiui, tokio laivo kapitonas, net jei jūreiviai yra jo bendražygiai aktyvistai, negali leistis į triumą ir ten prisigėręs žaisti su jais kauliukais. Dabar jis privalo užtikrinti, kad kapitono pareigybė būtų autoritetas, visi kapitono įstatymai deramai vykdomi. Todėl kapitonas negali dalyvauti jūreivių blevyzgose, net jei anksčiau mielai dalyvaudavo ir dėl to jūreiviai jį pasistatė sau viršininku. O jeigu kur trumpai ir sudalyvaus, tai tik kaip politikas - siekdamas konkrečių tikslų, padėsiančių jo darbe. 

Taip ir visuomenininkas tapęs politiku įgyja vaidmenį. Nori nenori jam tenka išlaikyti tam tikrą distanciją bendraujant su žmonėmis. Antraip jis bus kaip Šustauskas ir savo karjerą baigs greitai bei gėdingai.

Tada šiam žmogui kyla skausminga dilema: o kaip pernelyg neįsijausti į vaidmenį, kad kaukė nepriaugtų tiek, jog taps tikru tavo veidu? Dar blogiau - jeigu pradėsi sau leisti būti nenuoširdžiam ten ir šen, visa kur šiek tiek save pasaldinti ir pagrąžinti, ar nesibaigs viskas tuo, kad visiškai apsimeluosi ir savo karjerą baigsi visų niekinamas?

Šią dilemą išsisprendžiau šiandien ryte.

Manau, reikia iki minimumo susimažinti savąjį aš ir laikyti, kad sau daugiau nepriklausau. Aš tampu politiniu veidu, kuris priklauso visiems sudėjusiems į jį viltis. Tai yra, toks žmogus turi tapti besąlygiškas savo misijos vergas - manau tai vienintelis būdas išsaugoti savąjį aš, neprarasti sielos nuėjus į politiką.