°C
      2020 10 28 Trečiadienis

      Aurimas Guoga: Svarbiausias mūsų laikų stabas

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Aurimo Guogos Facebook įrašas
      2020-09-21 15:00:00

      Aišku, stabų yra ne vienas, tačiau koks pagrindinis? Kuris stabas maitina kitus stabukus?

      Mano rabis Chaimas Goldbergas pastebi, kad pagrindinis mūsų laikmečio stabas yra toks, kuris didžiai nustebintų praeities kartas – tai aš pats. Jis sako, kad gyvename „aš kultūroje“, kur viskas turi suktis aplink mane. Tuo tampame panašūs į vaikus, kurie taip pat pasaulį geba suvokti tik kai visa ko centras yra jie patys. Rabis Chaimas Goldbergas sako ,kad raiškus šios „aš kultūros“ (me culture) yra selfis. Žmonės labai mėgsta fotografuotis save įvairiuose kampeliuose ir įvairiais rakursais, o po to kelia visa tai į viešumą sau ir kitiems pasigėrėti.

      Toliau jau bus mano mintys. Šiuo metu žmogus sprendžia yra D-vas ar ne, koks Jis yra, o kokiu Jam neleidžiama būti. Jeigu pasaulis neatitinka žmogaus norų, aplink pasklinda gailus verksmas. Nieko nedaroma, tačiau raudojama giliai iš širdies. Žmogaus troškimas – pasauliui įsakymas.

      Žmogus ardo pamatines gyvenimo struktūras, nes jos netenkina jo ego. Ryškiausias pavyzdys yra šeima. Visais laikais šeima buvo toks organizmas, kuriame svarbiausia atlikti savo pareigas. Toks požiūris, žinoma, piktina infantilaus žmogaus ego, kuris šeimą laiko tokia vieta, kur labiau nei kitur tenkinami jo norai. Todėl šeima dabar yra kur išpildomi visi žmogaus seksualiniai lūkesčiai, be to, jis ten turi būti aptarnautas ir apglostytas. Kaip pas mamą plius seksas. Jei ne – sopulinga rauda ant viso pasaulio!

      Dėl to daugėja šeimos formų. Gėjai veržiasi į santuoką, o tiesūs dabar tuokiasi patys su savimi. Kadangi priešinga lytis atsisako tenkinti mano poreikius, būsiu pats sau pora. Tokią šeimą sudaro aš pats, mažas butas, pradėta karjera ir meilužis ar meilužė. Jaunoms merginoms, kurios dar nepraradusios jaunatviško patrauklumo, šalia turi būti koks tai banditas meilužis, o vėliau jau pačios tampa priedu įsitvirtinusio vyro gyvenime.

      Šitas „aš stabas“ daro žmogų vis labiau irzlų, nepatenkintą, jis kaip vaikas sukandęs dantis nori viską aplinkui ištaškyti. Jei pasaulis netenkina mano norų, aš jį paliku likimo valiai ir užsiimsiu tik savimi. Žmogus įsispyręs daro viską, kad tik nieko gero neatlygintinai nepadarytų kitiems. Visą dieną lies pagiežą ant politikų, kodėl šie nesukuria tokių įstatymų, kurių dėka visų šių infantilų norai stebuklingai išsipildytų.

      Labai nepakančiai reaguoja į mintį, kad jis nėra šio pasaulio centras. Kaip kiaulė, kurią mėgina mokyti skraidyti. Sėdi visas susisukęs savo nepasitenkinime ir laukia, kada pasaulis susipras ir prie jo prisiderins. Vis dažniau kyla mintis, kad jei jau šis pasaulis toks šlykštus, tai aš jam atkeršysiu ir jį padegsiu. Ši mintis smarkiai pasistūmėjo Vakaruose, kur progresyvieji rengia riaušes ir jų metu padeginėja verslus. Dvasingumo badas varo žmones iš proto ir jie masiškai puola į tokias idėjas, už kurias dar prieš pora dešimtmečių veždavo į beprotnamį.

      Apie šį augantį nepasitenkinimą viskuo ir visais daug kalba ravas Michaelis Laitmanas. Visi atsakymai yra, tačiau žmogus nesutinka atsisakyti visažinio pasaulio centro vaidmens. Durnumas turi savo kainą ne tik emociškai, bet ir pinigine išraiška. Todėl nepaisant įspūdingos technologijų pažangos vis sunkiau sudurti galą su galu. Žmogus tariasi esąs pasaulio centras, tačiau iš tiesų yra puolęs ir nieko nekontroliuoja. „Aš“ stabas kai reikiant išvedė žmones iš proto.

      Skaityti komentarus