Tik kai įsikišo Premjerė, panašu, pradėta realiai spręsti problema, kuri daugiau nei metus buvo palikta be atsakomybės.
Oro balionų, kurie iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę atneša kontrabandinius krovinius, problema atskleidė kelis labai svarbius faktus apie valstybės institucijų neveiklumą, atsakomybės stoką ir sprendimų vilkinimą.
Tai ne vien ekonominis, o pirmiausia – nacionalinio saugumo klausimas.
Tik dabar - realūs veiksmai
Tik dabar, kai šios problemos sprendimą perėmė pati Premjerė, matyti, kad klausimas pradedamas spręsti iš esmės.
Tai įvyko tik po to, kai iš Krašto apsaugos ministerijos vadovės pareigų buvo patraukta Dovilė Šakalienė. Šis pokytis aiškiai parodė, kad problema nebuvo techninė – ji buvo institucinio neveikimo pasekmė.
Iki šiol niekas šio klausimo nebuvo iškėlęs politiniame lygmenyje taip, kaip to reikalavo situacija. Atsakingos ministerijos, nors turėjo pareigą reaguoti nedelsiant, akivaizdžiai to nedarė.
Viešumas - vienintelis veiksmingas ginklas
Kontrabandinių oro balionų problema pirmą kartą plačiau nuskambėjo dar 2024 m. rugsėjo 29 d., kai viešai, su faktais ir kaltinimais pagrindiniams valstybės vadovams, kreipiausi į visuomenę ir politikus dėl realios grėsmės civilinei aviacijai. Tuomet kilo milžiniškas skandalas, kuris privertė valdžią bent trumpam pažvelgti į dangų – ne dėl orų prognozių, o dėl tikrų grėsmių virš mūsų galvų.
Daugiau nei metus po to – tyla.
Nei Šimonytės, nei Kasčiūno, nei Bilotaitės iniciatyvos nedavė jokio rezultato.
Palucko vadovaujama Vyriausybė šiuo klausimu nepajudėjo nė per žingsnį.
Kovinių dronų ir balionų grėsmės - tas pats signalas
Net po skandalo dėl kovinių dronų įsiskverbimo į mūsų oro erdvę, kuris atskleidė oro gynybos spragas, niekas net pirštu nepajudino spręsti kontrabandinių balionų problemos.
Tai parodė, kad oro erdvės apsauga – viena svarbiausių krašto apsaugos sričių – ilgai buvo palikta likimo valiai.
Ministrė Šakalienė šią temą, panašu, tiesiog ignoravo, o kai kurie faktai VRM vadovybės buvo netgi mėginami slėpti nuo visuomenės.
Pokytis – tik po atsakomybės
Tik patraukus Šakalienę iš pareigų, kai pagaliau buvo parodyta, jog atsakomybė nėra tuščias žodis ir ji turi pasekmes nekompetentingiems vadovams, prasidėjo realus judėjimas.
Šiandien matyti įvairūs sprendimų keliai – nuo diplomatinio spaudimo Baltarusijai ir pasienio kontrolės stiprinimo iki mokslininkų įtraukimo ir aiškesnės komunikacijos.
Tai bent jau rodo, kad pagaliau problema pradėta matyti.
Tai ne kontrabanda - tai nacionalinis saugumas
Kontrabandiniai oro balionai nėra „smulkus pažeidimas“. Tai reali grėsmė civiliniams skrydžiams, keleivių saugumui ir žmonių gyvybėms.
Pakanka vieno susidūrimo ore – ir pasekmės būtų katastrofiškos.
Tai reiškia tik viena: turime kalbėti ne apie prekių srautus, o apie žmonių gyvybes.
Reikia ne žodžių, o sprendimų
Šiandien svarstant valstybės biudžetą būtina numatyti tikslinį finansavimą šiai problemai suvaldyti.
Reikia investuoti į:
- modernias oro erdvės stebėjimo sistemas;
- kontrabandos trajektorijų sekimo technologijas;
- radarinius pajėgumus ir reagavimo mechanizmus, leidžiančius fiziškai perimti, saugiai nuleisti ar numušti kontrabandinius balionus;
- diplomatinius veiksmus bei visuomenės informavimą.
Be šių priemonių, kiekvienas į dangų paleistas balionas – tai dar vienas įspėjimas, kad valstybė nesugeba apsaugoti savo oro erdvės.
Išvada
Ši istorija turi tapti rimtu signalu valdžiai.
Nacionalinio saugumo klausimai negali būti sprendžiami pagal nuotaiką ar situaciją – jie privalo būti valdomi strategiškai, koordinuotai ir be jokių asmeninių ambicijų.
Kai saugumas tampa politinių žaidimų įkaitu – kenčia valstybė.
Šiandien svarbiausia – ne pavardės ir ne partijos.
Svarbiausia – užtikrinti, kad mūsų oro erdvė būtų saugi, o sprendimai – atsakingi ir veiksmingi.
















Skaityti komentarus